Kviečiu skirti 1,2%, nuo savo sumokėto gyventojų pajamų

Dienoraštis

Lap18

Dienoraštis (Lapkričio 18d., Indija)

Lapkričio 18 diena

Šeštadienis

Udupis, Indija

 

Sveiki mielieji,

Po vakarykščio laiško apie vėžio ligos priežastis, keletas skaitytojų parašė klausimus dėl ko serga vaikai, dėl ko kitos vėžio rūšies ligos, kažkas pradėjo rašyti komentarus ir t.t.

Galiu pasiūlyti Jums įsigyti žurnalą Vedos Nr. 5, kuris už poros savaičių pasirodys prekyboje. Ten aš pradedu straipsnių ciklą apie visų ligų priežastis ir kaip jas gydyti. Ten aš aprašau kiekvienos ligos priežastis ir Jūs perskaitę suprasite kokios emocijos ir kokios nodėmės lemia vienos ar kitos ligos atsiradimą.

Kadangi ligų labai daug, tai viename žurnalo numeryke neįmanoma visų aprašyti, todėl visos ligos bus aprašomos vis naujesniuose žurnalų numeriuose, kol mes visas jas išnagrinėsime.

Gal būt vėliau aš ir čia Facebook dienoraštyje smulkiau parašysiu apie tai ką klausiate, tačiau dėl laiko stokos į kiekvieną smulkų klausimėlį neįmanoma atsakyti.

Jeigu pas Jus yra kažkokia tai tikra problema rašykite laišką ir aš smulkiai atsakysiu, kaip ir dabar atsakau į dar vieną ilgą laišką.

Paskaitykime šiandien vieną tikrai labai ilgą laišką, kuriam atsakymą tikrai turiu parašyti.

Paskaitykime:


Tema: Šeima
Žinutė: Laba diena. Labai prašysiu Jūsų įžvalgų. Esu tokioje situacijoje, kai viena yra kentėti dvasinį ir psichologinį skausmą, suprantant, kad tai yra atitarnavimas už savas žinomas ir nebeprisimenamas nuodėmes, o kita yra kentėti nebesuvokiant, ar tai tęsdama aš tik nedidinu dar labiau tos nuodėmių naštos, tai yra ar šis atitarnavimas nėra nuodėmė savaime, o ne iš Dievo. Esu siaubingai pasimetusi, man trūksta žinių... Man trisdešimt penkeri metai. Augau šeimoje, kurioje buvo skausmingi santykiai, trūko šilumos, neturėjome jokio susikalbėjimo tarp visų šeimos narių. Buvo laikas, kai nebepajėgiau net atsikelti rytais iš lovos, atsibusdavau ir verkdavau iš skausmo, kad nemiriau miegodama. Aštuoniolikos metų ištekėjau už savo pirmojo gyvenime vyro, pagimdžiau sūnų. Abu neturėjome gražios šeimos pavyzdžio ir bendravimo įgūdžių. Sūnų auginau beveik viena - jis po kelias paras dingdavo gerdamas su draugais. Po kelerių metų sužinojau, kad ne tik su draugais... Kai sūnui buvo vieneri, grįžau su sūnumi pas savo tėvus, nors ten toliau kenčiau emocinį skausmą ir vėl neturėjau vilties nei noro gyventi, bet vaikas turėjo galimybę gyventi normalesnėse sąlygose. Kreipiausi dėl bažnytinės santuokos anuliavimo, ji buvo anuliuota. Po to mano širdis užsivėrė labai ilgam. Negalėčiau sakyti, kad buvo žlugęs pasitikėjimas vyrais apskritai, kaip būna, kai moterys sako, kad „visi vyrai kiaulės“. Atvirkščiai, gyvenimas man suteikė laimę matyti daug nuostabių pavyzdžių ir tarp tėvų draugų šeimų, ir gyvenime, kokie dori ir sąžiningi būna vyrai. Greičiau, gal pati jaučiausi neverta tikros meilės, suteršta, per daug skaudžiai suklydusi. Negalėjau niekam jausti šilumos, o kadangi taip jaučiausi, gyvenau su nuostata, kad su niekuo gyvenimo ir negalima saistyti, kol negali pasakyti, kad tikrai su šiuo žmogumi duotum pažadą gyventi visą gyvenimą. Jokių „pagyvenkim kartu, pažiūrėsim“, ar važiavimų į užsienį kartu su vyru. Nors be galo sunkiai gyvenau viena augindama vaiką, bet jeigu pabendravus su vyru širdis neatsiverdavo, jo gyvenimo nejaukdavau ir tiesiai pasakydavau, kad manęs nesiektų. Bet tą laiką iš tikrųjų kaltinau buvusį vyrą, neturėjau žinių, kaip suprasti, kodėl man taip turėjo atsitikti tokioje jaunystėje, kaip sugebėjau nusipelnyti tokio jo elgesio, nes pagal mano turimas žinias jo poelgiai turėjo tiesiogiai atspindėti santykį į mane. Kažkaip taip. Ir sutikau vyrą, su kuriuo atsiėmiau už viską su kaupu. Jis labai geras, šiltas žmogus, gilus, bet turi labai daug nuodėmių. Padariau didelę klaidą - leidau santykiams prasidėti iškart „su viskuo“, nenoriu įvardyti. Žinojau, kad turi dvi dukras. Vėliau sužinojau, kad tos dvi dukros nuo skirtingų moterų. Man buvo šokas, kad buvo vedęs du kartus. Ir tik dar vėliau prisipažino, kad buvo vedęs tris kartus. Maniau, kad pasaulio pabaiga jau vis dėlto įvyko ir čia pragaras. Bet tai buvo tik mano asmeninis pragaras. Aš jau buvau priėmusi viduje sprendimą, kad būsiu su šiuo žmogumi. Kadangi pati visada galvojau, kad nebūna „nepasisekusių“ santykių, yra tik tokie, kuriems leidi nepasisekti, maniau, kad visiems tai savaime suprantama. Kadangi jis man sakė, kad dar niekada niekam nejautė tokių gilių jausmų, tai ir supratau, kad viskas iki tol buvo tiesiog klaidos, už kurias jis atgailaus ir jos paliks mūsų gyvenimą, galėsim turėti ateitį. Tada šokas sekė po šoko. Viskas jo gyvenime pasirodė esą persunkta ta praeitimi. Jo sutikti draugai tik apie jo buvusias tekalbėjo, prie manęs, tėvai, sesuo, visur nuotraukos iš jo kelionių ir šiaip visokių sugyventinių (nes, kaip paaiškėjo, ir tokių buvo, nes jam neatrodė nieko tokio pagyventi su kažkuo, kol „nesusiklasto santykiai“). Žodžiais neapsakoma, kiek skausmo iškentėjau, supratus, kad jis su manim taip pat pasielgė kaip su jau n moterų - atsikraustė pas mane, man šitas sprendimas gyventi kartu buvo lemiamas sprendimas, o jam - eilinis. Jam viską sakiau, prašiau, kad apsivalytų, kad nutrauktų visus saitus, išsivalytų gyvenimą, kitaip man nėra jame vietos, jaučiuosi gyvenanti pragare, dusau nuo tų visų jo uodegų, visiškame nuosmukyje, degradacijoje, kur nėra vietos ateičiai, nes jis leidžiasi murkdomas praeityje. Kažkiek tvarkydavosi, prižadėdavo supratęs, kodėl man skaudu, bet kitą kartą įvykus kažkam panašiam vėl nei atstovėdavo mane, nei nutraukdavo tuos inkarus. Bendravo su žmonėmis, kurie ten irgi tarpusavy visi su visokiais buvusiais bendrauja, nes atseit tai atlaidumo ir žmogaus gerumo bei tolerantiškumo ženklas. Nežinau, gal man vakarietiškos „vertybės“ nesuprantamos, bet jos nebuvo taip suprantamos kaip vertybės ir mano tėvų, jų draugų tarpe, ir vėlesniame gyvenime mano draugai, niekas taip nesielgė, net negalėjo suvokti, kaip tai įmanoma. O įsitraukus į šiuos santykius, buvo žlugdomas pasitikėjimas mano nuostatomis ir net psichine sveikata - esą aš per jautri ir turiu vaistus gerti, nesuprantu gyvenimo ir čia ne mano vertybės, o tik mano traumos byloja. O aš kaskart netenku pasitikėjimo, ir negaliu pati savęs pakęsti tokios - sunykusios, atrodo, kad netenku gyvybės, jaučiuosi kaip nesveika, turėdama prašinėti, kad jis saugotų mano jausmus, mano orumą, kad galėtume gyventi švariai. Tokių atvejų smarkiai apmažėjo, bet vis tiek pasikartoja. Stengiuosi ieškoti atsakymų įvairiose konfesijose, meldžiuosi, kad širdis nurimtų, kad atleisčiau, bet nuostata, kad tas leidimas būti praeities inkarams ir neturėjimas valios to sutvarkyti yra pasišlykštėtina, nė kiek nemažėja, ir aš net - jeigu visiškai atvirai - neturiu noro jos atsikratyti, nes jaučiu, kad atsisakius jos sutikčiau moraliai važiuoti žemyn. Kita vertus, tai mano pačios nuodėmės atvaizdas - sutikau taip gyventi, gyvenu jau du puse metų, prašinėju kaip dvasios ubagė, nesu nei žmona, nei tikriausiai būsiu, nes galėčiau ja tapti nebent jeigu jis viduje turėtų tvirtą nuostatą, kad jis iš tiesų veda pirmą kartą, atsižadėdamas visų praeities klaidų. Šitas laikinumo ir nuodėmės jausmas mane, atrodo, naikina iš vidaus. Net ir tiesiogine prasme, nes kyla visokių uždegimų... Kyla klausimas, ką aš padariau su savo gyvenimu, ar yra išeitis? Aš labai noriu pati išsivalyti visas šias nuodėmes, noriu padėti ir jam, širdis taip džiaugiasi, kai matau, kad teisingiau gyvenant jo gyvenimas ima skleistis, jis gauna pareigas, kokių niekados neturėjo, aplinka keičiasi, žmonės į pradeda žiūrėti su pagarba. Bet abejonė, ar mes taip kada nors prieisime tikros vienovės, artimų santykių, atima jėgas. O kas kitaip? Palikti žmogų, kuriam leidai kurti su savimi gyvenimą, galvoti apie ateitį? Reikalauti, kelti sąlygas? Būsiu nebepriimtina, atgrasi. Aš matau ir jaučiu, kad net prabilus tokiom temom jis atsiriboja, negaliu išsakyti savo skausmo, nes man iš karto sakoma, kad aš kaltinu. O neišsakius mes svetimi. Kol jis pats nepriėjo iki tokio supratimo, tol nepriprašysiu, kad mąstytų taip. Šito neišprašoma. O aš jau tikrai bijau dėl savo sveikatos, ir gyvenimas toks visas jėgas atima - tai kuriu kuriu, tai vėl viskas griūna, visko netenku. Aplanko baimė, kad gal iš tiesų išprotėjusi, gal teisūs buvo jo sugėrovai, kad tiesiog nemoku gyventi... Būsiu dėkinga už atsakymą. Ačiū už Jūsų veiklą.

Atsakymas:

Miela man parašiusi skaitytoja. (Vardą aš žinau, tačiau visada laikausi anonimiškumo ir niekam jo neatskleidžiu, nes tai tiesiog nepadoru).

Ką galiu pasakyti?

Jūs taip atvėrėte širdį, kad man tikrai Jūsų labai gaila. Gaila ta prasme, kad Jūs tiek iškentėjote ir kad Jums dar ir šiandien sunku.

Ką daryti?

Atsakymas:

Daug ko čia nepridarysi. Reikia viską priimti taip kaip yra. Priimti ta prasme savo praeitį ir mokytis priimti kitų praeitį. Ir priėmus, gyventi toliau.

Mes visi praeiname savo kančias. Visi. Vėliau ar vėliau kiekvienam iš mūsų ateina išbandymai. Net ir šventieji turi savo išbandymus.

Kodėl taip atsitiko su Jumis?

Atsakymas:

Dėl nežinojimo. Sanskrito kalba tai vadinama Tama guna. Tama – tamsa, neišmanymas. Guna – virvė, energija.

Va mus suriša ta tamsos virvė ir nutraukia į bedugnę ir ten laiko.

Kodėl taip atsitinka?

Atsakymas:

Dėl praeityje padarytų nuodėmingų darbų.

Vieni žmonės išsikapanoja, kiti – puola dar žemiau.

Aš nepasakyčiau, kad Jūs dabar puolėte.

Jūs pakankamai raštinga, mokate nuosekliai dėlioti savo mintis. Nedegradavote. Nepraradote nei dvasinių, nei moralinių vertybių.

Jūs tiesiog neturėjote mokytojo, globėjo, tėvo ir mamos, kurie būtų Jus išmokę laimingai gyventi.

Viską darėte savo galvele, o ten trūko žinių. Pasikliovėte jausmais, o jausmai – dažniausiai mus apgauna.

Dabar yra kaip yra.

Ką daryti?

Atsakymas:

1)    Išmokite priimti to dabartinio vyro praeitį. Tą praeitį, kad jis turėjo tiek žmonų ir meilužių. Jums jis šiame gyvenime irgi nebe pirmas. Praeituose gyvenimuose Jūs irgi turėjote ir daugybę vyrų, ir daugybę žmonų. Per reinkarnacijas mes keičiamės. Tai būname vyrais, tai – moterimis. Ir ten kiekviename gyvenime turime vėl “savo” vyrą ar žmoną. Tai kur tas tikrasis mūsų vyras ar žmona?

2)    Išmokite bendrai nieko nepavyduliauti, nes čia šiame gyvenime realiai “mūsų” nieko nėra. Po mirties viską turėsite palikti. Todėl turite išmesti iš savo galvos visas vyro buvusias žmonas ir meilužes. Jis dabar gyvena su Jumis, va ir viskas. Nes tas praeities pavydas Jus ėda. Čia dėl netikro EGO pasireiškimo, kad jums tas vyras priklauso ir jis turi būti kitoks.

3)    Jūs turėtumėte sukurti šeimą. Ta prasme už jo ištekėti, jeigu jau gyvenate kartu va ir viskas. Jeigu gyvenate, turite ištekėti. Jeigu nenorite, tekėti, tada skirkitės. Kitaip gyvenate dėl kažkokios naudos arba tiek kiek abiems palanku. Tai nuodėmė ir taip vėl degraduojate.

4)    Jeigu Jūsų vyras keičiasi, tai gerai, turėkite tada tik kantrybės. Dar labai neilgai su juo gyvenate ir jame prikišta visokiausių kitų programų: savo, tėvų, kiekvienos žmonos, draugių, draugų ir t.t. Tas kitas programas, kurios įrašytos vyro smegenyse per laiką Jūs perprogramuosite į savo šeimos programą.

5)    Kaip Jums išsivalyti nuo tų nuodėmių apie kurias Jūs rašote? Aš kiekvieną dieną apie tai rašau savo dienoraštyje. Kasdien reikia melstis. Kasdien. Kaip kasdien miegate, valgote, einate į tualetą, taip kasdien reikia melstis. Reikia melstis su rožančiumi arba džapa mala. Pradžioje bent tiek laiko kiek užgaištate valgant pusryčius, pietus ir vakarienę, tiek ir melskitės, vėliau Jūsų maldos laikas turi užimti bent dvi valandas. Va ir išsivalysite. Išsivalysite ne tik Jūs, bet ir visi Jūsų namai. Kito kelio nėra, kaip iš psichikos išvalyti tas mintis, kurios Jus ar mane ėda. Tik malda arba mantra padeda rasti ramybę ir išvalyti visą praeitį.

6)    Kadangi Jūs turite kažkokius savo namus, tai tuose namuose susikurkite tokį gyvenimą, kokį įsivaizduojate, apie kokį svajojate. Net, jeigu dabar iš karto neišeina, tai kurkite palaipsniui ir kažkada viskas gausis. Todėl į savo namus kvieskitės nebet ką ir stenkitės išlaikyti tą dvasinį švarumą apie, kurį svajojate.

7)    Gaminkite vyrui tik pati maistą, tą maistą aukokite Dievui ir pamatysite, po kokių metų, jis pasikeis. Jis gi irgi to švarumo iš niekur negavo.

8)    Nevartokite alkoholio, mėsos, žuvies, kiaušinių ir Jūsų šeimos dvasinė sąmonė pasikeis labai greitai.

9)    Nesikiškite į jokių kitų šeimų gyvenimus, net nesvarstykite tokių temų, nes tai vėl suterš Jūsų samonę. Jūsų uždavinys – sužiūrėti savo šeimą.

10)   Vyrui nekiškite jokių filosofijų, tiesiog būkite geros žmonos pavyzdžiu ir jis pasikeis.

11)   Aš linkiu daugiau laiko galvoti apie Dievą, o ne apie kitų žmonių praeitį, nes praeitis keičiama, keičiant dabartį.

12)   Visko prašykite tik Dievo ir visko ko reikia Jūsų dvasiniame tobulėjimui, jis duos.

Su meile.

Jūsų tarnas

Anantara das
Atgal
  •  
  • Sausis 2022
  • Vasaris 2022
  • Kovas 2022
  • Balandis 2022
  • Gegužė 2022
  • Birželis 2022
  • Liepa 2022
  • Rugpjūtis 2022
  • Rugsėjis 2022
  • Spalis 2022
  • Lapkritis 2022
  • Gruodis 2022
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  •  

Paskaitos

Visos paskaitos