Dienoraštis

Lapkričio 29 diena

Trečiadienis

Vrindavanas, Indija

 

Sveiki mielieji,

Kodėl man taip sudėtinga bendrauti su aplinkiniais žmonėmis?

Laba diena, Antanara. Jau daugelį metų ieškau atsakymo į savo klausimus, šia tema esu perskaičiusi nemažai literatūros, tačiau jei visa tai ir kažkiek padėjo, problemos, deja tikrai neišsprendė. Viliuosi, kad galbūt kažkiek man galėsite padėti Jūs.

Niekaip nesuvokiu kodėl aš taip jaudinuosi bendraudama su aplinkiniais žmonėmis. Nuolat kai tik susiduriu su naujais žmonėmis, kuriuos mažiau pažįstu jaučiuosi blogai, jaudinuosi, jaučiuosi kažkuo prastesnė, mažiau pasiekusi karjeros srityje ir panašiai. Šeimyniniam gyvenime problemų neturiu, turiu be galo mylintį vyrą, kuris taip pat yra ir dvasingas, mane palaikantis ir abiems mums gyventi kartu sekasi išties gerai. Mano pačios vaikystė buvo labai sudėtinga, tėvas buvo alkoholikas, keletą kartu prie mano akių yra smarkiai sumušęs mamą. Manęs pačios niekada nėra mušęs ar ant manes pykęs ar šaukęs. Kai tėvai galiausiai išsiskyrė, mama nerado sau vietos, vis ieškodama vyro, kad užpildyti nepilnaverišką šeimą. Ieškodama daug ir nukentejo, o kartu su ja kentėjau ir aš.

Pinigų taip pat visada trūko, tačiau mama visada rūpinosi, kad būtiniausius daiktus turėčiau. Pinigus be galo taupiau ir aš pati nuo mažens, man būdavo sunku žiūrėti į mamą nuolat pergyvenančią kaip toliau pragyvensim. Būdama 12 metų po pamokų du kartus į savaitę važiuodavau dirbti, valydavau keletą kabinetų vienoje valstybės įstaigoje. Dabar man jau 29 metai, turėčiau būti suaugusi, kažkiek stabili, tačiau man išties labai trukdo tas begalinis nepasitikėjimas savim, kad ir kur beeičiau, kad ir ką bedaryčiau. Esu pabaigusi bakalauro studijas, keletą metų dirbau biure, tačiau supratusi, kad sritis kurioje dirbu manęs netenkina ir paraginta vyro išėjau iš darbo, kad įgyvendinčiau savo pačios idėją, ir užsidirbciau algą dirbama darbą kuris man širdžiai mielas. Šią idėją jau 2 metai kaip bandau įgyvendinti, sekasi labai sunkiai. Supratusi, kad gal būt man trūksta žinių įstojau studijuoti magistrą ir jau puse metų kaip studijuoju. Vyras yra iš pasiturinčios ir labai darnios šeimos, bendrauti su jo tėvais man taip pat be galo sudėtinga, niekada negaliu atsipalaiduoti ir tiesiog būti savimi. Po susitikimų su vyro tėvais, nuolat kurį laiką save graužiu, kad galbūt kažką pasakiau ar padariau ne taip. Taip pat būna ir po susitikimų su neseniai susipažintais draugais.

Po paskutinio susitikimo, pradėjau savęs klausti ar man iš ties verta stengtis kurti kažkokį tai socialinį gyvenimą, jei po to tenka tiek graužtis ir jaustis nevisaverčiu žmogumi? Galbūt savęs nekankinti ir tiesiog kiek įmanoma atsisakyti susitikti su draugais? Ar vis dėl to stengtis save pratinti prie situacijų kuriose jaučiuosi ne savim ir galbūt galų gale išmoksiu būti atsipalaidavusi ir savimi bendraudama su aplinkiniais?

Atsakymai:

Aprašyta Jūsų situacija būdinga daugeliui žmonių. Tik Jūs išdrįsote parašyti, nes nuo tokio gyvenio tiesiog dūstate.

Kodėl taip yra?

Atsakymas:

Panagrinėkime Jūsų psichologinę būseną, tai yra Jūsų mąstymą. Panagrinėkime kaip Jūs matote šį pasaulį, Jūsų akimis. Ir tuoj pamatysime atsakymą.

Cituoju Jūsų laišką:

“Nuolat kai tik susiduriu su naujais žmonėmis, kuriuos mažiau pažįstu jaučiuosi blogai, jaudinuosi, jaučiuosi kažkuo prastesnė, mažiau pasiekusi karjeros srityje ir panašiai.”

Ką Jūs darote kiekvieną kartą, kai sutinkate naujus žmones?

Atsakymas:

Lyginate save su jais ir norite jeigu būti ne pranašesnė, bet kad bent jau lygi.

Ką tai reiškia?

Atsakymas:

Jūs, kaip ir milijonai žmonių nori valdyti kitus to nesuvokdami.

Taip Jūs moteris, taip Jūs tikrai nieko blogo nedarote, tačiau Jumyse esantis egoizmas, neleidžia paprastai, tiesiog paprastai Jums gyventi.

Egoizmas nepriklauso lyčiai, tautybei, amžiui. Jis yra pas kiekvieną žmogų, kad Jūs negalvotumėte, kad Jūs tik viena egoistė ir kad aš Jus čia teisiu ar smerkiu.

Ne, aš Jūsų nesmerkiu ir nesityčioju. Aš įvardinu pagrindinę prichologinę priežastį.

Egoizmas pati subtiliausia mūsų kūno dalis, todėl paprasti psichologai ar gydytojai Jums to nepasakys, nes jie “čiupinėja” grubesnes mūsų kūno struktūras. Ir kadangi jie patys pilni egoizmo, jie irgi nesupranta tikrųjų Jūsų psichologinių barjerų, trukdančių Jums normaliai gyventi.

Mes visi šioje Visatoje esame ir kenčiame tik dėl to, kad norime būti pranašesni už visus kitus.

Ar galite įsivaizduoti, koks stiprus tas noras esantis mūsų širdyje būti pranašesniais už kitus?

Atsakymas:

Neįsivaizduosite. Jis užima mūsų beveik visą gyvenimo prasmę ir tikslą.

Dėl to nuo čia prasideda skyrybos ir tarpvalstybiniai karai. Visos problemos tik dėl to, kad mes nenorime tarnauti ir būti paprastais, o norime valdyti.

Va ir Jūs sutikusi žmogų, jį apžiūrite kaip kokią mašiną.

Kaip veikia Jūsų psichika kai sutinkate naują žmogų. Ir net seną pažystamą?

Atsakymas:

Jūsų protas diktuoja Jums klausimus ir Jūs viduje į juos atsakinėjate. Kokie klausimai gimsta Jūsų galvoje:

Kiek metų tam žmogui, kaip apsirengęs, kokie aksesuarai, kaip kalba, kaip elgiasi, kokius žmogus mokslus baigęs, ką pasiekęs karjeroje, kiek turi vaikų, koks namas ar butas, kaip sutaria tarpusavyje ten šeimoje, kiek turi pinigų, kaip augo, kas jo tėvai, kur atostogauja, kokie jo ryšiai ir taip toliau.

Atsakymus gavusi lyginamuoju būdu Jūs lyginate juos su savimi.

Ir jeigu randate nors viename atsakyme to sutikto žmogaus pranašumą, Jūs automatiškai tampate nelaiminga. Nelaiminga, nes tas žmogus kažkuo už Jus pranašesnis.

Taip išlenda pagrindinė charakterio savybė, kuri neleidžia Jums laisvai gyventi: pavydas.

Jūs nesąmoningai pradedate pavydėti tam žmogui ir tada psichika Jūsų blokuojasi nuo ryšio su tuo žmogumi ar žmonėmis.

Va kaip viskas vyksta Jūsų subtiliame kūne, kurio absoliučiai nevaldote.

Fizinį kūną, kažkiek valdote: ryte pakeliate, prausiate, maitinate, einate į tualetą ir priverčiate iš jo išeiti atliekoms, vakare guldote į lovą.

O štai savo subtilaus kūno net neapčiuopiate, net neįtariate, kad toks yra.

Ką daryti?

Atsakymas:

1)Mokytis save pažinti.

2)Klausykitės mano ir kitų lektorių paskaitų.

3)Skaitykite mano kasdieninius dienoraščius Facebook.

4)Ateikite į paskaitas.

5)Pradėkite kasdien garsiai visiems linkėti laimės, tada dings noras save su kažkuo lyginti ir norėti būti pranašesniai.

6)Pradėkite garsiai melstis.

7)Pradėkite skaityti šventraščius.

8)Pradėkite daryti gerus darbus kitoms gyvoms būtybėms, tada atsiras meilė jiems.

9)Pradėkite aukoti aukas.

10)Pradėkite tarnauti uošviams ir jie pamils Jus kaip tikrą dukrą.

11)Melskitės už savo nelaimingą tėtį ir mama.

12)Kasdien atsiprašykite visų mintyse ką įžeidėte.

13)Suvokite, kad didžiausias grožis, laimė ir laisvė yra ne diplome, darbe, mašinoje ar kitame kokiame tai daikte, o – paprastume.

14)Paprastumas atsiranda tik tada, kai žmogus pradeda rūpintis ir gyventi dėl kitų.

15)Jeigu norite, kad Jus mylėtų visas pasaulis – pirma Jūs pamilkite tą pasaulį.

16)Visada galite užeiti pas mane su vyru į konsultaciją.

Kadangi esate dar labai jauna, tai viską ir absoliučiai viską galite pakeisti.

Su meile.

Jūsų tarnas

Anantara das

Paskaitos

Visos paskaitos

---