Jau septinta diena kaip aš Austrijoje...Atvykau pakviestas paskaityti paskaitų gyvenimo tematikomis. Visos kelionės į užsienį taip ir prasideda, kad kokia nors grupė žmonių ar bendruomenė nori kažko sužinoti ar išmokti ir kaip jie sako: - pradėti gyvenimą iš naujo.

Materialia prasme Viena, kaip sostinė didingas miestas. Erdvu, tvarkinga, švaru, ramu kiek gali būti ramu dideliame mieste.

Aš ir visa grupė randamės Vrindavane. Jau praėjo penkios dienos čia, bet atrodo, kad aš jau čia esu visą amžinybę. Ir toks pojūtis pas daugelį.

Kodėl taip pasireiškia toks jausmas?

 Vrindavanas ne šiaip sau kažkoks miestelis, tai kaip rašo seniausi šventraščiai – jis dvasinio pasaulio dalis. Jis ir ne tik dalis dvasinio pasaulio, Jis Pats dvasinis pasaulis. Sakoma, kad jeigu žmogus praleidžia čia bent tris paras, tai Dievas tokiam žmogui suteikia tokią laimę, kuri nepasiekiama net išsilaisvinusioms ir dvasinį pasaulį pasiekusioms sieloms.

Aš pakeliui į Indiją. Dabar mes skrendame virš Rusijos.į Indiją, o tiksliau į jos sostinę. Delį turėtume pasiekti ryte, pusę septynių.

Kartu su manimi skrenda dar penkiasdešimt žmonių. Kažkada iš visos Lietuvos tiek skrisdavo žmonių į Kartikos festivalį Vrindavane. O dabar vien su manimi tiek, todėl galima tik spėlioti kiek dar be mūsų gali būti daug žmonių jau ten. Ir dar kiek gal atvyks.

Ko žmonės ieško Indijoje? Iš esmės visi ieško savęs, tik įvairiomis formomis ir skirtingais motyvais. Mes kasdien ieškome savęs, tik tai dažniausiai darome nesąmoningai, to net nesuvokdami.

Šiandien grįžtu į Lietuvą po kelionės į Norvegiją.

Šiemet Norvegijoje buvau jau antrą kartą, tačiau skirtingose vietose ir skirtingose bendruomenėse.

Kuo ypatinga ši kelionė ir ką aš čia atradau? Labiausiai mane pradžiugino žmonių noras tobulėti ir būti gerais. Pirmą paskaitos dieną susirinko apie 40 žmonių ir jie sugebėjo išsėdėti net 5 valandas ir klausytis ką aš kalbėjau. Tai yra tikrai džiugu, nes gyvai priimti lektoriaus žodžius – tai tas pats, kaip išmintį įsidėti į širdį.

Man šis mėnuo – jagjų mėnuo. Jagja – verčiasi kaip auka. Vedos rekomenduoja viską aukoti Dievui. Ką galima paaukoti Dievui? Geriausiai aukoti visą savo gyvenimą. Gyvenimą sudaro - mintys, žodžiai ir veiksmai. Tai va visą tai ir reikia kasdien Dievui aukoti.

Tačiau ne visi tai supranta, o kiti nėra pasiekę toko dvasinio lygmens, kad galėtų tiek atsiduoti Dievui. Todėl egzistuoja daugybė vedinių ritualų, kurie vadinami – jagijomis, tai yra aukomis.

Vienas iš tokių ritualų – NAMA KARANA SAMSKARA. Tai gimusiam kūdykiui vardo suteikimas. Nama Karana verčiasi, kaip švento vardo suteikimas. Samskara – antspaudas arba įspūdis, tai yra kas palieka žmogaus samonėje giliai kaip atsiminimas.