Jamini

Anantara das dienoraštis

Rugsėjo 7 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien nebus jokių pamokančių istorijų.

Jamini

Šiandien parašysiu keletą sakinių apie savo dukrelę Jamini.

Keletą dienų dėl didelio užimtumo aš nerašiau dienoraščio.

Ir neparašiau, kad Jamini sukako jau metai ir keturi mėnesiai.

Gal kiti tėvai ir neskaičiuoja antrų metų vaiko gyvenimo mėnesių, tačiau man įdomu tai skaičiuoti, nes kiekvieną mėnesį ji kažką išmoksta ir vis kitaip atsiskleidžia.

Tai kuo įdomi dabar Jamini?

Pirmiausiai atsiranda vis daugiau sąmoningumo.

Tai reiškia, kad vis labiau supranta šį pasaulį.

Pavyzdys.

Vakar ruošiamės važiuoti į parduotuvę.

Mes buvome kambaryje ir aš jai pasakiau:

– Jamini nueik ir susirask batelius su kuriais mes važiuosime į parduotuvę.

Ir mano didžiausiam nustebimui, ji ramiai nuėjo į prieškambarį iš kambario prie durų esančios spintos kur būna sudėti jos bateliai ir bandė atidaryti spintos duris.

Kadangi viena negali atidaryti tų durų, tai jas atidariau aš.

Ji ramiai paėmė batelius ir padavė man.

Ką ji dar moka?

Jamini labiausiai mėgsta atsisveikinti su visais sakydama: – Ate.

Ji pilnai suvokia šio žodžio reikšmę, nes Ate ji visada vartoja, kai mes ruošiamės iš kažkur jau išvykti.

Tada ji mojuoja rankute ir sako: – Ate.

Ji pasako: Labas, ačiū, ne, mama, tėti.

Ir dar mėgstamiausias jos sakinys: – Kas čia?

Ji daugybę kartų per dieną rodo į kokį nors daiktą ir klausia – kas čia?

Ji valgo viską ką valgome ir mes ir nieko atskirai kas būtų vaikiška ar jai atskirai paruošta.

Pusryčiauja ji visada sėdėdama ant mano kelių, o pietauja su mama, nes manęs tuo metu su ja nebūna.

Ji vis dar maitinasi mamos pieneliu visą parą.

Mes kartu jau žaidžiame su kamuoliu. Ji moka atsisėdusi paridenti arba pamesti man kamuolį ir moka jį pagauti.

Jai labai patinka vartyti knygutes ir piešti su flomasteriais ant visko kur tik įmanoma.

Tai dažniausiai apsirašinėja savo kūną – kojas, rankas ir net veidą.

Ji mėgsta juokauti ir išdykauti, ir tas jai labiausiai turbūt patinka.

Man be galo įdomu, kad toks mažas vaikas jau nori šėlti ir puikiai moka tą pasiekti.

Miegame kaip ir anksčiau trise ir tai geriausias metodas bent mūsų šeimoje, kai mes visi trys galime ramiai pailsėti jausdami, kad esame kartu.

Miega ji puikiai, nes jaučia ir tėtį, ir mamą.

Jeigu nori, kažko gauti tai rodo į daiktą arba paima mane už rankos ir veda ten kur nori kažką paimti.

Kartais ji ištiesia vieną ranką, o kartais ir abi, kad ją pakelčiau ir kažką paduočiau.

Ji visada moka pasiekti visko ko jai reikia.

Aš net stebiuosi, kaip ji viską supranta ir moka perduoti ko jai reikia.

Šiaip ji jau moka pilnai žaisti viena ir visada randa kuo užsiimti būdama kambaryje.

Kai pavargsta ji prašo, kad ją paimčiau ant rankų.

Tada ji apsikabina mane, galvą padeda ant peties ir stebi kas vyksta aplink mus ir galiausiai ji taip užmiega.

Štai keletas štrichų iš mūsų šeimyninio gyvenimo.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das