, ,

Sunkumai

Birželio 27 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius

Tema: Sunkumai

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Paskaitykite šiandien gautą prieš keletą dienų laiškelį ir mano atsakymus.

Laba diena. Rašau jums su klausimu – ką daryti, kaip toliau gyventi?

Aprašysiu situaciją:

Nuo vaikystės atsakingai žiūrėjau į gyvenimą ir santykius. Būdama 18 metų susipažinau su vaikinu, kuris pasirodė sąmoningas, įdomus. Mes pradėjome draugauti. Pradėjome kartu gyventi, išvykome į užsienį, dirbome. Kuo daugiau pareigų, atsakomybių, kuo ilgiau gyvenome kartu, tuo daugiau negatyvių savybių pamatėme.

Aš visada buvau gana naivi, tikėjau, kad žmonės geri, atviri, tačiau, kaip jūs dažnai minite paskaitose, žmonės dažnai vaidina. Iš pradžių tas vaikinas parodė labai geras savybes, buvo pasitempęs, išmintingai kalbėjo, o vėliau pats pripažino, kad čia buvo vaidyba, kad jis naudojo psichologinius žaidimus tam, kad pažiūrėtų kaip gerai jam seksis apgauti kitą žmogų ir apsukti apie pirštą. Jis emocijų nejaučia tik bando dirbtinai ką nors pajausti ar sąmoningai proto sugalvoti kokią emociją jis nori jausti. Aš nuo pat santykių pradžios nesidėjau kaukių, pasakojau kokia esu, ne kartą akcentavau ir savo neigiamas savybes, problemas. Vyras sutinka, kad aš į santykius atėjau be kaukės.

Kai mano vyro kaukės nukrito, pasimatė, kad jis tarsi tironas: šaltas, griežtas, bejausmis, neturi gailesčio, moralės, sąžiningumo jausmo. Praėjus keliems metams po mūsų pažinties aš atradau Vedas, jūsų paskaitas, pradėjau domėtis. Atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių (alkoholio ir cigatečių niekada nevartojau), pradėjau daugiau melstis. Nuo to laiko mūsų gyvenimai, pasaulėžiūra daugumoje aspektų kardinaliai išsiskyrė.

Kad ir kokie santykiai bebūtų, aš suprantu, kad moteris turi klausytis vyro, jam tarnauti, tačiau nebeturiu jėgų. Galiu su daug kuo susitaikyti, prisitaikyti, tačiau tai, kad tas vyras man šaltas ir nuolatos domisi visomis moterimis aplink jį – sudaužo kas kartą man širdį. Visos moterys jam įdomios, jam įdomu jas nužiūrėti, įdomu jas „analizuoti”, stebėti, jis į kiekvieną moterį įsigilna kiek jam įdomu, tam, kad pasitenkintų bei pasimėgautų savo žiniomis kaip jis gerai išmano kūno kalbą ir psichologiją. Jam nesvarbu ar tai nepažįstamoji ar kolegė darbe, tačiau mane seniai apleidęs ir pamiršęs.

Aš juo begalo rūpinuosi: gaminu maistą, tvarkausi namus, visiems draugams, artimiesiems jį vis tiek pagiriu, nebandau pažeminti ar sutrypti jo autoriteto, aš jam vis ką nors nuperku, nustebinu, parodau švelnius, meilius gestus, stengiuosi būti supratinga, padedu psichologiškai. Esu jam ištikima, neapleidžiu jo su kokiomis draugėmis, nesidairau ir nebendrauju su kitais vyriškais. Aš noriu tapti gera moterimi, kilnia, švelnia, tokia, kokią aprašo Vedos, tačiau prie tokio vyro man be galo sunku…

Blogiausia, kad kartu pragyvenome 9 metus, kelis kartus buvome išsiskyrę, aš pati daug ir sunkiai dirbau. Sutaupiau pinigų ir įdėjau nemažą įnašą į mūsų namą (jis neįdėjo nieko). Nuo sunkaus darbo, nuolatinio streso, toksiškų santykių, man labai labai suprastėjo fizinė ir psichinė sveikata. Galite įsivaizduoti ką reiškia 9 metus verkti beveik kiekvieną dieną, kai tavo širdis nuolatos daužoma šaltais žodžiais, abejingumu, pykčiu, kai esi spaudžiama, ant tavęs šaukiama, esi apstumdoma. Išėjau iš darbo, nes nebegalėjau padirbti, sveikata nebeleido. Dabar nežinau ką daryti, sveikatos neturiu, pinigų taip pat, už namą dar reikia pabaigti mokėti, darnių santykių nėra, palaikymo nėra, santykiuose vien skausmas. Nežinau nei kur dabar dėtis, nei kaip gyventi, nei ką su namais daryti…

Tiek jis, tiek aš augome be tėvo ir faktas, kad turime psichologinių problemų, kurios išlenda dėl vaikystėje patirtų jausmų, vienatvės, traumos. Deja, mums labai skirtingai pasireiškia simptomai:
Aš tapau labai baugšti, nuolat jaudinuosi, itin trūksta šilumos, palaikymo, apkabinimo, supratingumo, saugumo. Esu jausminga, giliai viską jaučiu, deja, dažnai verkiu, nes santykiuose jaučiuosi apleista.
Jis – visiškai nejaučia empatijos, yra labai rūstus, dažnai pasyvus, be emocijų, šaltas, atsainus. Jis sako, kad jam mūsų santykiai nieko nereiškia. Kartais, kai jo psichika šiek tiek stabilizuojasi, jis sako, kad su juo gyventi tikrai sunku, kad jis norėtų padirbėti su savimi, bet vos ką nors pabando, greitai grįžtas į tas pačias žiaurumo vėžias.

Prašau patarkite ką tokiu atveju daryti, kaip toliau gyventi?

Atsakymas:

1. Nuo vaikystės atsakingai žiūrėjau į gyvenimą ir santykius. Būdama 18 metų susipažinau su vaikinu, kuris pasirodė sąmoningas, įdomus. Mes pradėjome draugauti. Pradėjome kartu gyventi, išvykome į užsienį, dirbome. Kuo daugiau pareigų, atsakomybių, kuo ilgiau gyvenome kartu, tuo daugiau negatyvių savybių pamatėme.

Atsakymas:

Kiekvienoje šeimoje yra vystymosi stadijos: Patrauklumas, pripratimas ir trūkumų matymas.
Jūs pasiekėte trečią santykių vystymosi etapą ir čia užstrigote.
Šioje stadijoje užstringa praktiškai kiekviena šeima.
Bet yra dar ketvirta, penkta, šešta ir septinta šeimyninių santykių stadijos.
Todėl turite eiti toliau.

2. Aš visada buvau gana naivi, tikėjau, kad žmonės geri, atviri, tačiau, kaip jūs dažnai minite paskaitose, žmonės dažnai vaidina. Iš pradžių tas vaikinas parodė labai geras savybes, buvo pasitempęs, išmintingai kalbėjo, o vėliau pats pripažino, kad čia buvo vaidyba, kad jis naudojo psichologinius žaidimus tam, kad pažiūrėtų kaip gerai jam seksis apgauti kitą žmogų ir apsukti apie pirštą. Jis emocijų nejaučia tik bando dirbtinai ką nors pajausti ar sąmoningai proto sugalvoti kokią emociją jis nori jausti. Aš nuo pat santykių pradžios nesidėjau kaukių, pasakojau kokia esu, ne kartą akcentavau ir savo neigiamas savybes, problemas. Vyras sutinka, kad aš į santykius atėjau be kaukės.

Atsakymas:

Nereikia gailėtis, kad Jūs buvote naivi.
Naivumas – tai vidinio švarumo požymis.
Ir kad nesidėjote kaukių, tai irgi gerai, nes kaukės verčia veidmainiauti ir palaipsniui degraduoti.

3. Kai mano vyro kaukės nukrito, pasimatė, kad jis tarsi tironas: šaltas, griežtas, bejausmis, neturi gailesčio, moralės, sąžiningumo jausmo. Praėjus keliems metams po mūsų pažinties aš atradau Vedas, jūsų paskaitas, pradėjau domėtis. Atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių (alkoholio ir cigatečių niekada nevartojau), pradėjau daugiau melstis. Nuo to laiko mūsų gyvenimai, pasaulėžiūra daugumoje aspektų kardinaliai išsiskyrė.

Atsakymas:

Turite suprasti, kad jūsų vyras yra jau toks koks yra.
Gal tik Jūs viena tokį jį ir matote, nes kitiems jis gali atrodyti visai kitoks.
Mes dažniausiai kitiems ir atrodome kitokie, negu esame iš tikrųjų arba tokius, kokius mus žino patys artimiausi žmonės.

Tai, kad pakeitėte savo gyvenimo būdą, tai didžiausias laimėjimas kokį tik pasiekėte šiame gyvenime.
Ir natūralu, kad jeigu vyras tuo nesidomi ir nieko nesupranta tame, tai Jūs tampate šiame lygmenyje nesuderinami.

4. Kad ir kokie santykiai bebūtų, aš suprantu, kad moteris turi klausytis vyro, jam tarnauti, tačiau nebeturiu jėgų. Galiu su daug kuo susitaikyti, prisitaikyti, tačiau tai, kad tas vyras man šaltas ir nuolatos domisi visomis moterimis aplink jį – sudaužo kas kartą man širdį. Visos moterys jam įdomios, jam įdomu jas nužiūrėti, įdomu jas „analizuoti”, stebėti, jis į kiekvieną moterį įsigilina kiek jam įdomu, tam, kad pasitenkintų bei pasimėgautų savo žiniomis kaip jis gerai išmano kūno kalbą ir psichologiją. Jam nesvarbu ar tai nepažįstamoji ar kolegė darbe, tačiau mane seniai apleidęs ir pamiršęs.

Atsakymas:

Kiekvienas iš mūsų kol nepasiekiame dvasinės gyvenimo platformos šiame pasaulyje ieškome pasitenkinimo.
Ir prieš pasitenkinimą nublanksta viskas: ištikimybė, gerumas, švelnumas, supratimas, padėka, pareigos, šeima.
Todėl supraskite, kad Jūsų vyras gyvena tokioje stadijoje arba tiksliau jo toks sąmoningumas, kad jis sau pats yra pirmoje vietoje.
Jis nori pasitenkinti ir tenkinasi, nes kitaip jis dabar nežino ir nemoka pasiekti aukštesnio skonio ir laimės.

5. Aš juo be galo rūpinuosi: gaminu maistą, tvarkausi namus, visiems draugams, artimiesiems jį vis tiek pagiriu, nebandau pažeminti ar sutrypti jo autoriteto, aš jam vis ką nors nuperku, nustebinu, parodau švelnius, meilius gestus, stengiuosi būti supratinga, padedu psichologiškai. Esu jam ištikima, neapleidžiu jo su kokiomis draugėmis, nesidairau ir nebendrauju su kitais vyriškais. Aš noriu tapti gera moterimi, kilnia, švelnia, tokia, kokią aprašo Vedos, tačiau prie tokio vyro man be galo sunku…

Atsakymas:

Kaip tik prie tokio vyro Jūs ir tapote gera.
Tai, kad jis neturi tokių savybių, tai ne Jūsų kaltė.
Jis tiesiog toks yra.
Supraskite, kad vyro šaltumas, abejingumas, brutalumas, neturi sumažinti Jumyse to gėrio, kurį pavyko savyje atskleisti.
Kaip siela – Jūsų vyras šventas, tačiau, kaip asmenybė užsiteršusi, tačiau turite išmokti laiminga gyventi nieko iš jo nelaukdama.
Gal jis niekada nieko gero ir nepasakys Jums už Jūsų tą auką, tačiau supraskite, kad tai ką turite viduje gali išlikti pas Jus ne tik šiame gyvenime, bet ir sekančiame.
Šiame gyvenime Jūsų vyras tik treniruoklis Jums išsiugdyti savyje dieviškas charakterio savybes, o ne tenkintis savo gerumu.
Po šio gyvenimo Jūs išsinešite tik savo charakterio savybes, bet ne vyrą.
Tai labai sunku suprasti materialia prasme, bet dvasine prasme didžiausia vertybė yra tai – kiek kiekvienas iš mūsų išmoko tarnauti Dievui ir savo artimui, nieko nelaukiant ir nieko nesitikint.
Tarnystė arba meilė nesiskaito tarnyste arba meile, jeigu mes laukiame to paties.
Jeigu laukiame to paties – tai vadinasi uždarbiu arba alga ir tai jau visai kitokie santykiai.
Tikri santykiai visada yra tyri. Tyrumas yra tai – kai mes nieko iš nieko nelaukiame.

6. Blogiausia, kad kartu pragyvenome 9 metus, kelis kartus buvome išsiskyrę, aš pati daug ir sunkiai dirbau. Sutaupiau pinigų ir įdėjau nemažą įnašą į mūsų namą (jis neįdėjo nieko). Nuo sunkaus darbo, nuolatinio streso, toksiškų santykių, man labai labai suprastėjo fizinė ir psichinė sveikata. Galite įsivaizduoti ką reiškia 9 metus verkti beveik kiekvieną dieną, kai tavo širdis nuolatos daužoma šaltais žodžiais, abejingumu, pykčiu, kai esi spaudžiama, ant tavęs šaukiama, esi apstumdoma. Išėjau iš darbo, nes nebegalėjau padirbti, sveikata nebeleido. Dabar nežinau ką daryti, sveikatos neturiu, pinigų taip pat, už namą dar reikia pabaigti mokėti, darnių santykių nėra, palaikymo nėra, santykiuose vien skausmas. Nežinau nei kur dabar dėtis, nei kaip gyventi, nei ką su namais daryti…

Atsakymas:
Aš Jus suprantu.
Jūs vieniša.
Supraskite, kad surasti vyrą, kuris supras Jūsų širdies išgyvenimus yra be galo sunku.
Jūsų vyras kol kas to nesupranta ir gal būt nesupras.
Tačiau Jūs turite gyventi toliau ir nenusivilti, o kurti.
Todėl iš materialaus gyvenimo pereikite prie dvasinio gyvenimo.
Dvasinis gyvenimas – tai vidumi prisiglauskite prie Dievo.
Prisiglauskite ir paprašykite prieglobsčio pas Patį Dievą.
Tik taip galėsite pajausti ramybę, savęs reikalingumą ir saugumą.
Pradėkite kasdien melstis.
Susiraskite dvasinį mokytoją ir jam atverkite savo širdį.
Jeigu labai sunku, atvažiuokite pagyventi pas mus į vienuolyną.
Laikinai, kol dvasiškai pagysite ir vėl galėsite atlikti savo žemiškas pareigas.
Suvokite, kad kiekviena situacija yra išsprendžiama. Jūsų situacija irgi išsprendžiama.

7. Tiek jis, tiek aš augome be tėvo ir faktas, kad turime psichologinių problemų, kurios išlenda dėl vaikystėje patirtų jausmų, vienatvės, traumos. Deja, mums labai skirtingai pasireiškia simptomai:
Aš tapau labai baugšti, nuolat jaudinuosi, itin trūksta šilumos, palaikymo, apkabinimo, supratingumo, saugumo. Esu jausminga, giliai viską jaučiu, deja, dažnai verkiu, nes santykiuose jaučiuosi apleista.
Jis – visiškai nejaučia empatijos, yra labai rūstus, dažnai pasyvus, be emocijų, šaltas, atsainus. Jis sako, kad jam mūsų santykiai nieko nereiškia. Kartais, kai jo psichika šiek tiek stabilizuojasi, jis sako, kad su juo gyventi tikrai sunku, kad jis norėtų padirbėti su savimi, bet vos ką nors pabando, greitai grįžtas į tas pačias žiaurumo vėžias.

Atsakymas:

Kai mes neturime gražios vaikystės, paauglystės, kai nematome darnių savo tėvų gyvenimo, mes patys vėliau tampame irgi nelaimingi.
Bet matot, Jūsų šeimoje bent Jūs darote pastangas kažką keisti.
Tai, kad parašėte laišką, jau yra labai daug.
Tai, kad išsikalbėjote tame laišką irgi yra daug.
Per atvirumą ateina sprendimai.

8. Prašau patarkite ką tokiu atveju daryti, kaip toliau gyventi?

Atsakymas:

Sprendimo būdai:
a) Atvažiuokite pas mane kartu su vyru į konsultaciją.
b) Atvažiuokite viena pas mane į konsultaciją.
c) Tegul atvažiuoja vienas vyras į konsultaciją.
d) Atvažiuokite į Dvarakos šventyklos dvasines sekmadienines paskaitas.
e) Galiu aš pats atvažiuoti pas Jus į šeimą ir pabandyti kartu pasikalbėti su Jumis trimis.
f) Reikia kasdien pradėti bent po dvi valandas melstis.
g) Pradėti klausytis kiekvieną dieną dvasinių paskaitų.
h) Pradėti tarnauti bažnyčioje arba šventykloje.
i) Viską ką darote dėl vyro, šeimos, žmonių, gyvūnų pradėkite aukoti Dievui.

Turite suprasti, kad materiali energija labai galinga ir ji viską iš mūsų atima, nesuteikdama vilties būti laimingiems.

Laiminga galėsite pasijausti tik pakeitus savo sąmonę.

Su meile!
Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *