Sąmoningumas

Dienoraštis

Gegužės 14 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien tokia istorija, paskaitykite:

Sąmoningumas

Kinijos imperatorius sėdėjo ant pakylos po baldakimu ir skaitė knygą.

Apačioje karietos meistras taisė imperatoriaus vežimą.

Imperatorius padėjo knygą ir pradėjo stebėti senojo meistro veiksmus, o tada jo paklausė:

– Kodėl tu būdamas jau toks senas pats taisai vežimą?

– Argi neturi padėjėjų?

Meistras atsakė:

– Jūsų tiesa, valdove.
– Amato mokiau savo sūnus, bet negaliu jiems perduoti savo meno.
– O čia darbas atsakingas ir tam reikalingas specialus menas.

Imperatorius pagalvojo ir tarė:

– Tu kalbi išmintingai!
– Geriau paaiškink paprasčiau savo mintį.

Senasis meistras tarė:

– Ar galiu Jūsų imperatoriau paklausti, ką skaitote?
– Ar žmogus, parašęs šią knygą, dar gyvas?

Imperatorius ėmė pykti.

Meistras, tai pamatęs, pasakė:

– Nepykite, prašau, aš dabar paaiškinsiu savo mintį.

– Matote, mano sūnūs gamina gerus ratus, bet jie nepasiekė tobulumo šiame amate.
– Aš tai pasiekiau, bet kaip aš galiu jiems perteikti savo patirtį?
– Tiesa yra per vidurį…

– Jei padarysite ratą tvirtą, jis bus sunkus ir negražus.

– Jei bandysite padaryti jį elegantišku, jis bus nepatikimas.

– Kur ta riba, matas, kuriuo vadovaujuosi?

– Ji yra manyje, aš ją supratau.

– Tai menas, bet kaip tai perteikti?

– Jūsų vežime ratai turi būti grakštūs ir tvirti tuo pačiu metu.

– Taigi aš, senas žmogus, turiu juos pasigaminti pats.

– Taip pat ir traktatas, kurį skaitote.

– Asmuo, kuris jį parašė prieš daugelį amžių, buvo pasiekęs aukštą sąmoningumą, bet paprastu būdu šio sąmoningumo perteikti neįmanoma.

Išmintis:

Sąmoningumas pasiekiamas kiekvienam asmeniškai pačiam dirbant su savo vidumi ir tuo pačiu vadovaujant dvasiniam mokytojui.

Aukštas sąmoningumas – tai supratimas savo kaip sielos amžinos padėties.
Todėl, jeigu mes neskiriame dėmesio savęs pažinimui, tai mes neišsilavinusios asmenybės.

Norint save pažinti, kaip dvasinę esybę – sielą, reikia kiekvieną dieną užsiimti dvasine prakitka!

Su meile!

Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das