Dienoraštis
Kovo 23 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien noriu papasakoti tokią pamokančią istoriją, kaip mes turime būti atsargūs kažką vertindami išorėje.
Paskaitykite:
Ką matydami, nematome
Kai tik traukinys pajudėjo iš vietos, jis iškišo ranką per langą, kad pajausti vėjo srautą ir netikėtai džiaugsmingai sušuko:
– Tėti, matai visi medžiai eina atgal!
Pagyvenęs tėtis tik nusišypsojo ir nieko neatsakė.
Toje pačioje kupė sėdėjo ir jauna šeimyninė pora. Jie šiek tiek pasimetė, kai dvidešimt penkių metų vyras elgėsi lyg mažas vaikas.
Netikėtai jaunasis vyriškis vėl džiaugsmingai riktelėjo:
– Tėti, ar matai, ten ežeras ir įvairiausi gyvūnai? Ir žiūrėk debesys važiuoja kartu su traukiniu!
Pora pasimetusi stebėjo keistu jauno žmogaus elgesiu, tačiau žiūrint į tėvą, jis buvo ramus ir niekuo nesistebėjo.
Tuo metu pradėjo lyti ir lietaus lašai palietė jaunojo vyriškio rankas. Jis vėl apsidžiaugė ir užsimerkė. O paskui pradėjo vėl šaukti:
– Tėti, lyja, vanduo liečia mano rankas! Ar matai tėti?
Norėdami kažkuo tai padėti, pora, kuri sėdėjo toje pačioje kupė, paklausė pagyvenusio tėčio:
– Kodėl Jūs nenuvedate savo sūnaus į kokią nors ligoninę, kad jį patikrintų ar jis sveikas?
Ir tėtis šypsodamasis atsakė:
– Mes ką tik iš klinikos. Šiandien mano sūnus pirmą kartą gyvenime po operacijos pradėjo matyti…
Išmintis:
Mes neturėtume viską vertinti pagal išorę, nes tikroji tiesa slepiasi viduje.
Mes turėtume stebėti ir bandyti suprasti viso to kas vyksta aplink mus, gilumines priežastis.
Mes turėtume būti labai atsargūs darydami išvadas, nes jos atspindės tik mūsų sąmoningumą.
Kuo mažiau žmogus susiliečia su dieviškumu, tuo jis kategoriškesnis ir neteisesnis.
Kuo daugiau žmogus atsiduoda Dievui, tuo jis paprastesnis, nuolankesnis, laimingesnis, harmoningesnis ir visur matantis Dievo valios ženklus.
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
