Dienoraštis
Vasario 9 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien perskaitykite tokį pasakojimą:
Mūsų vidus
Gyveno kartą vienas žmogus.
Žmonės apie jį kalbėjo, kaip apie ramų, gerą ir išmintingą žmogų.
Ką bedarydavo tas žmogus, viskas pas jį išeidavo kuo puikiausiai.
Visi miestelyje jį gerbė ir dažnai ateidavo pas jį paklausti kokio nors patarimo.
Kartą pas jį atėjo kaimynas, kuris baisiausiai jam visko pavydėjo. Kaimynas buvo išdidus ir piktas.
Aš viską ką galima turėti pasaulyje, turiu! – pasakė tas kaimynas tam gerbiamam žmogui.
Aš gyvenu prabangiai, bet tave miestelyje visi labiau gerbia, negu mane. Kaip tu manai, į ką aš panašus?
Išmintingas žmogus pasižiūrėjo į savo kaimyną, nusišypsojo ir tarė:
– Tu panašus į Dievą.
Pavydus kaimynas patenkintas nusišypsojo. Bet jam norėjosi padaryti kokią nors kiaulystę tam visų gerbiamam žmogui, todėl jis pradėjo jį plūsti:
– Užtat tu man panašus į mėšlo krūvą! Man nesuprantama, kaip visas miestas tave gerbia ir vaikšto pas tave tų patarimų.
Nieko neatsakė į tai išmintingas žmogus. Jis tik šiek tiek šyptelėjo.
Tai dar labiau supykdė kaimyną ir jis tarė:
– Kodėl tu nesupykai dėl mano tokių žodžių? Juk tu mane pavadinai Dievu, o aš tave – mėšlu.
– O kodėl aš turėčiau supykti ar užsigauti? – atsakė išmintingas žmogus.
– Kas savyje pažino Dievą, tas ir mato Jį kituose žmonėse.
– O kas pilnas mėšlo, tas aplinkui ir mato tą mėšlą.
Išmintis:
Mūsų vidus atsispindi mintyse, žodžiuose ir darbuose.
Mūsų vidus formuojasi iš mūsų troškimų.
Gražūs troškimai – gražus ir vidus.
Savanaudiški troškimai – kančia sau ir vargas kitiems.
Sėkmės!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
