Dienoraštis
Vasario 8 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Jamini – 9 mėnesiai
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien noriu pasidalinti naujienomis, kaip auga ir gyvena mano dukrelė Jamini.
Taigi Jamini jau devyni mėnesiai.
Devyni mėnesiai sukako šeštadienį, tačiau buvau labai tas visas dienas užimtas ir tik šiandien prisėdau prie dienoraščio.
Kas pasikeitė, kai jai jau devyni mėnesiai?
Atsakymas:
Ji kaip ir kiekvienas vaikas auga.
Auga labai sparčiai tiek fiziniu kūneliu, tiek savo sąmoningumu.
Jamini puikiai eina į kažką įsikibus abejomis rankomis, tačiau viena dar be atramos nepastovi.
Turime jau tris dantis. Du apačioje ir vienas viršuje.
Kramto viską ką tik randa.
Ji mėgsta labai žaisti, juokauti, krykštauti.
Naktį miegame visi vienoje lovoje ir Jamini visada per vidurį.
Kadangi aš miegu „kaip užmuštas“, tai nejaučiu kada ji prabunda, bet ji mane pažadina savo pirštukais čiupinėdama mano veidą.
Jausmas, kai tai pajauti arba pamatai ką ji daro be galo geras.
Keliasi ji anksti, kartais anksčiau už mus – 3 ar 4 ryto.
Dažnai rytais einame į šventyklos rytinę programą, kuri prasideda 5 ryto.
Jai labai patinka, kai visi gieda.
Kai kažkas gieda ir groja muziką ji kilnoja rankas arba ploja.
Ji visada gaudo mūsų emocijas, mūsų žvilgsnius ir mūsų veiksmus.
Ji visada giliai į kažką žiūri ir bando suprasti kas ten vyksta ir dėl ko viskas vyksta.
Ji kasdien gauna kiek nori mamos pieno, todėl kito maisto praktiškai nevalgo.
Bet kadangi aš pats prieš kažkiek tai metų beveik du metus nieko nevalgiau, o gėriau tik pieną, todėl suprantu, kad piene yra viskas, kad žmogus būtų sveikas ir laimingas.
Ji išmoko su manimi atsipalaiduoti prie bet kokių aplinkybių.
Aš jai sakau: – Jamini atsipalaiduojame ir gulamės ant nugaros į lovą, tai ji iš karto išskiečia savo rankas į šonus ir atsipalaiduoja.
Dar įdomiau, kai jai pasakau, kad reikia atsipalaiduoti, kai ji yra ant mano rankų. Tada ji deda galvą ant peties ir atlošusi galvą aukštyn parodo, kad ji visiškai atsipalaidavusi.
Taigi gyventi su maža dukra be galo įdomu, smagu ir prasminga.
Ji tiek mane daug ko išmokė savo atkaklumu ir vaikiškumu, kad aš tikrai jaučiuosi labai laimingas.
Aš labai myliu tą sielą, žmogiškame kūne, vardu – Jamini!
Galėčiau rašyti be galo daug apie ją, kadangi kiekvieną dieną – tai naujas pasaulis ir naujos emocijos, tačiau šiandien tikriausiai apsistosiu ties tuo.
Linkiu Jums tik laimės
Sėkmės!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
