Mes pasiliekame mažais vaikais, jeigu nepatyrėme meilės ir globos, kai buvome maži!
Gegužės 3 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien Jūsų paskaitymui psichologo patarimai, kaip atsikratyti savo kompleksų.
Vienokius ar kitokius kompleksus turi beveik visi žmonės.
Ir tie kompleksai neleidžia atsiskleisti tikrai žmogaus prigimčiai, būti ne tik savimi, bet ir laimingu.
Paskaitykite, gal tai Jums tikrai padės:
Daugelis žmonių, kuriems dabar yra 20, 30, 40 metų, turi tiek metų tik išorėje.
O ten viduje jie tarsi liko tolimoje vaikystėje ir vis dar laukia meilės, kurios tada negavo.
Ir jie ten lieka tol, kol savarankiškai išmoksta rasti pasitenkinimą savyje.
Reikia žinoti, kad mes liekame tokiame amžiuje, kokiame mes nebuvome mylimi.
Kiekvienas vaiko amžius turi savo poreikius, o tai reiškia, kad tėvų rūpestis ir meilė kiekvienais metais turi savo ypatybes.
Kūdikystėje pradeda formuotis pasitikėjimas, todėl meilė vaikui slypi jautriame mamos rūpestyje jo poreikiais. Jeigu tuo metu mama būna vaiko atžvilgiu nerūpestinga ar jį kažkaip atstumia vaiką ir pan., tai vaikas nebepasitikės mama ir bijos dėl savo ateities.
Kai toks vaikas užauga, tai su tokiu žmogumi sunku užmegzti ryšį. Tokie žmonės bandys patikrinti savo partnerį per išbandymų ir pasitikėjimo prizmę. Jeigu santykiai yra labai artimi, tai jie gali jaustis neapsaugoti ir pažeidžiami.
Kiek vėliau, 2-3 metų, vaikas mokosi būti savarankišku ir ugdo savikontrolę. Jeigu tėvai trukdo vystytis šiomis kryptimis, pavyzdžiui, nekantriai ir atkakliai daro tai, ką vaikas gali padaryti pats, arba, priešingai, tikisi veiksmų, kurių vaikas pats nepajėgia, pas vaiką formuojasi gėdos jausmas. Ir jei tėvai nuolat per daug globoja tokiame amžiuje savo vaiką ir lieka kurti tikriems jo poreikiams, tai vaikas pradeda abejoti savo gebėjimu valdyti jį supantį pasaulį ir save.
Tokie žmonės būdami jau suaugę, užuot pasitikėję savimi, mano, kad kiti juos tikrina ir tada jie elgiasi įtariai bei nepritariamai. Pas juos gali pasireikšti obsesiniai kompulsiniai sutrikimai arba paranojiška persekiojimo baimė.
Meilė 3-6 metų vaikui iš tėvų pusės pasireiškia per savarankiško veikimo skatinimą, iniciatyvos palaikymą, teisės į smalsumą ir kūrybiškumą pripažinimą.
Jei šiuo laikotarpiu tėvai neleidžia vaikui veikti savarankiškai, pernelyg baudžia reaguodami į jo poreikius pas vaiką ugdosi kaltės jausmas.
Ir tada, kai jis suauga, tokiems „dideliems“ vaikams gyvenime trūksta atsidavimo ir ryžto kelti sau tikrus tikslus ir juos pasiekti. Be to, nuolatinis kaltės jausmas gali sukelti pasyvumą, impotenciją ar frigidiškumą, o taip pat psichopatinį elgesį.
Mokykliniame amžiuje pas vaikus formuojasi meilė darbui. Jeigu tėvai abejoja vaiko gebėjimais ar statusu tarp bendraamžių šiuo laikotarpiu, tai jie gali atgrasyti vaiką nuo tolesnio mokymosi ir pas jį gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, kuris gali dar labiau pakirsti pasitikėjimą savo gebėjimu efektyviai veikti ir egzistuoti pasaulyje.
Jei vaikai pasiekimus mokykloje ir darbą suvokia kaip vienintelį kriterijų, pagal kurį vertinami jų nuopelnai, tai jie suaugę gali tapti „darbo jėga“ visuomenės nustatytoje vaidmenų hierarchijoje.
Kaip išspręsti kompleksų problemą, kuri jau randasi mumyse?
Atsakymas:
Reikia kreiptis į savo vidinį vaiką ir padėti jam augti. Norint tai padaryti, reikia susirasti savo vaikystės nuotrauką arba tiesiog įsivaizduoti vaiką, kuris gyvena jūsų viduje. Kiek jam metų? Kaip jis atrodo? Apie ką jis galvoja? Kas šalia? Kas jam trukdo?
Reikia su tuo vaiku pakalbėti.
Paimkite popieriaus lapą ir du skirtingų spalvų pieštukus: vieną į dešinę ranką, kitą į kairę. Jei esate dešiniarankis, rašykite dešine ranka savo suaugusiojo vardu, o kaire ranka – savo vidinio vaiko vardu. Jei esate kairiarankis, tada atvirkščiai.
Dialogas vyksta tik tarp jūsų ir jūsų vidinio vaiko. Kuris iš jūsų pirmasis susisieks? Kur pradėsite bendravimą? Atsakymai, kuriuos gausite į savo klausimus, gali būti netikėti.
Dabar, kai suradote vaiką ir pradėjote su juo pokalbį, laikas užmegzti su juo santykius. Bendraukite su kūdikiu viduje tiek, kiek jis nori. Paklauskite jo, ko jam trūksta. Duokite jam tai, ko jis prašo. Vadinkite jį vardu, sakykite šiltus, malonius žodžius, išreikškite jam savo meilę. Patarkite jam visais klausimais.
Būkite tokiais tėvais, kurių jam tada reikėjo.
Anantara das išmintis:
Mūsų visų gyvenimas labai sudėtingas ir nepaprastas.
Mes galime vaidinti, šypsotis ar gražiai kalbėti, tačiau realybė mums vis tiek viena akimirką suduos smūgį ir mes turėsime prabusti ir keistis.
Todėl keiskimės ir tapkime savimi, tapkime tikrais ir gyvais kol dar negavome likimo smūgio, po kurio daugelis ir neatsistoja.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Kas norite pastoviai gauti mano dienoraščių išklotines, užsiregistruokite šioje nuorodoje.
https://contribee.com/anantara-das-vedos-visiems
Noriu paremti
