Išmintis ir tarakonas!
Lapkričio 16 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kaip žinant gamtos ir gyvūnijos prigimtį bei savybes galima laimėti gyvenimą.
Pasakojimas:
Vienas galingas karaliaus turėjo labai išmintingą ministrą.
Kartą karalius kažko supyko ant to ministro ir įsakė kareiviams jį užrakinti labai aukšto bokšto viršutiniame aukšte.
Kareiviai įvykdė karaliaus įsakymą ir ministras praktiškai turėjo likti įkalintas visam gyvenimui tame bokšte ir galiausiai jis ten turėjo ir numirti.
Tas ministras turėjo labai ištikimą žmoną.
Naktį ji atėjo prie bokšto ir paklausė savo vyro, ar ji galėtų kuo nors jam padėti.
Ministras paprašė žmonos kitą naktį vėl ateiti į bokštą ir atsinešti ilgą virvę, tvirtą virvelę, siūlų ritę, šilko, tarakoną ir šiek tiek medaus.
Labai nustebusi geroji žmona pakluso vyrui ir kitą naktį atnešė reikiamus daiktus prie to bokšto.
Vyras jai liepė tvirtai pririšti prie tarakono šilkinį siūlą, tada sutepti jo galvos antenas lašeliu medaus ir padėti tarakoną ant bokšto sienos, galva į viršų.
Ji įvykdė visus šiuos vyro paliepimus ir tarakonas iškeliavo į ilgą kelionę.
Jausdamas priekyje medaus kvapą ir norėdamas jo gauti, jis lėtai šliaužė pirmyn į viršų kol galiausiai pasiekė bokšto viršūnę, kur ministras jį pagriebė ir pasiėmė šilką.
Tada ministras liepė žmonai pririšti kitą šilko galą prie siūlo ir ištraukęs visą ritę, tą pačią istoriją pakartojo stipresne virvute ir galiausiai su stora virve.
Toliau viskas buvo paprasta – ministras virve nusileido nuo bokšto ir su žmona pabėgo.
Anantara das išmintis:
Visais laikais Žemėje vyko karai, žemės drebėjimai, sausros, uraganai, potvyniai, ateidavo bado metas ir visur egzistavo kalėjimai.
Žemė – tai vieta kūrinijoje kur mažai ramybės, daug pavojų, kur reikia daug dirbti ir niekas neranda laimės.
Katalikų maldyne yra žodžiai – Nuo maro, bado, ugnies ir karo saugok mus Viešpatie.
Žmogus nepriklausomai nuo posto, amžiaus, lyties, tautybės nėra apsaugotas pakliūti į vieną ar kitą pavojų.
Net jeigu šalia mūsų nėra karo, mes kariaujame savyje su savo neramiu protu.
Nors visi turime ką valgyti, tačiau viduje kiekvieną graužia kažkoks badas, nes atrodo, kad dar kažko trūksta.
Nors gaisrų beveik ir nematome, ir fiziškai į juos nepatenkame, tačiau mumyse dega nerimo ugnis, kuri mus degina ir diena, ir naktį.
Maro lyg irgi nėra, tačiau kiekvieną dieną pati mirtis šluoja tūkstančius žmonių, pasišaukdama juos į savo karalystę.
Štai kokia iš tiesų yra ta mūsų gyvenimo realybė, kuri tęsis per amžius kol mes nesugrįšime namo pas Kūrėją.
Tai gal keliaukime kasdien pas Kūrėją, kad ir mažais žingsneliais, nelaukdami karo, bado, maro ir ugnies.
Keliaukime pas Kūrėją ne lėktuvais, mašinomis, traukiniais, o maldomis ir meditacijomis.
Sėkmingos kelionės!
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
