Kaip nepasiklysti kelionėje?
Gruodžio 7 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kad einant iki tikro gyvenimo tikslo galima ir pasiklysti.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Tai atsitiko Tibete. Atokiame tarpeklyje tarnaujantis lama (vienuolis) parašė laišką vienuolyno abatui, savo mokytojui, kuriame prašė atsiųsti kitą lamą: – mums vienuolyne labai reikia vieno vienuolio.
Vienuolyno abatas pasikvietė visus savo mokinius, perskaitė jiems laišką ir pasakė:
– Norėčiau iš jūsų būrio pasiųsti penkis vienuolius.
Vienas lama paklausė:
Bet lama iš tarpeklio prašo tik vieno vienuolio. Kodėl reikia siųsti penkis?
Senasis abatas pasakė:
– Sužinosite vėliau. Pasiųsiu penkis, bet ir tada nesu užtikrintas, kad kuris nors iš jūsų ten nuvyks, nes kelias ilgas ir tame kelyje tūkstančiai išsišakojimų ir takelių.
Mokiniai tarpusavyje pasijuokė iš seno abato sakydami:
– Senas mūsų mokytojas nuseno ir blaiviai nebemąsto. Kam siųsti penkis, kai reikia vieno?
Bet senasis lama atkakliai pareikalavo laikytis jo nurodymų ir penki lamos leidosi į kelionę.
Kitą rytą, jiems einant pro vieną kaimą, prie jų pribėgo kaimo seniūno pasiuntinys.
Mūsų kaime mirė šventikas ir mums reikia naujo šventiko. Mes mokėsime jam gerą atlyginimą.
Kaimas atrodė turtingas ir klestintis, todėl vienas iš penkių pasakė:
Norėčiau čia pasilikti, nes tai taip pat yra Budos darbas. Kam eiti į tarpeklį? Čia aš darysiu tą patį darbą. Užtenka to, kad jūs jau einate keturi, kai reikia tik vieno. Taigi aš lieku čia.
Taip vienas iš penkių žmonių komandos, taip ir iškrito.
Kitą dieną jie priėjo miesto pakraštį ir ten sutiko karalių jojantį ant žirgo. Karalius nužvelgė juos visus. Vienas jaunas vienuolis buvo labai gražus, stiprus ir švytintis. Karalius jam tarė:
– Palauk. Ieškau jaunikio, nes mano dukrytei laikas tekėti. Aš pasižiūrėjau į tave ir man atrodo, kad tu labiausiai jai tiktumei. Ar tu pasiruošęs vesti mano dukrą? Turiu tik vieną dukrą. Visa mano karalystė bus tavo.
Žinoma, jaunuolis draugams pasakė: – Sudie! Jis pasiliko. Ir taip iš penkių žmonių būrio dingo antras vienuolis.
Dabar likę trys suprato, kad jų senasis mokytojas neišprotėjo. Kelias buvo tikrai ilgas ir jame buvo tūkstančiai takelių ir kelelių.
Dabar tie trys nusprendė: – Mes daugiau niekur nepasiliksime, nors sielos gilumoje jie pavydėjo tam, kuris tapo karaliumi ir tam, kuris tapo šventiku. Ir kas žino, kas bus tame tarpeklyje?
Trečią naktį jie pasiklydo. Tik viena šviesa švietė ant kalvos tolumoje. Kai jie ten nuėjo, jie rado vienišą namą. Tame name buvo tik viena jauna labai graži moteris, kuri jiems pasakė:
– Kaip gerai, kad čia atėjote. Jūs esate Dievo pasiuntiniai, nes mano mama ir tėvas turėjo grįžti šį vakarą ir negrįžo. Bijojau likti viena šituose namuose, nes mes gyvename toli nuo miesto. Smagu, kad jūs čia. Jūs esate Dievo pasiuntiniai, jus atsiuntė pats Buda. Prašau, pasilikite su manimi, nepalikite manęs, kol negrįš mano tėvai.
Kitą rytą jie turėjo išvykti. Tačiau vienas iš jų – tas, kuris slapta įsimylėjo šią moterį – pasakė:
– Negaliu išeiti, kol negrįš jos tėvai. Tai būtų negailestinga jos atžvilgiu.
Tai buvo ne apie užuojautą, o apie aistrą! Tačiau kai žmonės būna aistroje, jie kalba apie užuojautą.
Tada du pasakė:
– Tu priėmei netinkamą sprendimą. Mes turime eiti į tarpeklio vienuolyną, o tu nusprendei pasilikti pas tą moterį, o juk mes buvome nusprendę eiti iki galo kartu.
Trečiasis vyras tarė:
Visą gyvenimą buvau mokomas užuojautos. Ši moteris vieniša, nes negrįžta jos tėvai. Palikti ją vieną būtų blogas sprendimas ir net nepadoru. Buda man niekada to neatleistų. Galite eiti, nes aš lieku. Iš tikrųjų jis norėjo, kad jie išeitų, nes jis jau buvo prisirišęs prie tos moters.
Ir taip atkrito trečias vienuolis.
Kitą rytą jie priėjo kitą kaimą. Juos apsupo minią žmonių, nes šiame kaime gyveno tik ateistai. Jie netikėjo į Buda. Minia šaukė – Turite įrodyti, kad tai, ką sako Buda, yra tiesa. Kaime gyveno mokslininkas -ateistas ir būtent jis metė jiems iššūkį.
Vienas iš dviejų priėmė šį iššūkį. Antrasis pasakė:
– Ką tu darai? Kam tau čia pasilikti ir ginčytis dėl kažkokių tai tiesų? Kas žino, kiek tai tęsis?
Tas, kuris nusprendė pasilikti ir ginčytis dėl Budos pasakė:
Net jei tai užtruktų visą gyvenimą… Esu atsidavęs Budai ir šis žmogus metė iššūkį Budai ir jo filosofijai.
Tai nebuvo iššūkis Budai. Tai buvo iššūkis jo egoizmui.
Aš negaliu palikti šio kaimo, aš pakeisiu šį kaimą. Gali eiti toliau vienas, nes tarpekliui reikia tik vieno.
Taip ir atsitiko. Tas vienuolis liko ginčytis ir penktasis išėjo vienas.
Ir jam pasisekė nukeliauti į tikslą, į tą vienuolyną kur jo laukė lama.
Anantara das išmintis:
Kai gimstame, mes visi iškeliaujame į tolimą kelią, į dvasinį pasaulį, pas Patį Dievą.
Tačiau pas Dievą nukeliauja tik vienas, kitas žmogus, nes bekeliaujant daugelis pasiklysta.
Bekeliaujant namo, į dvasinį pasaulį mes pamatome tūkstančius kelių ir kelelių, tūkstančius takelių ir aikštelių, ir tarp jų dažniausiai pasiklystame.
Daugelis keliaudami namo pas Dievą, net užmiršta kur jie keliauja ir visą gyvenimą suka ratus – namai – darbas – darbas – namai.
Kiti bando įsikurti amžiams čia Žemėje, tačiau laiko tėkmė juos nuneša į nežinią ir užmarštį.
Gal geriau nepasiklysti. Juk visada geriausia namuose. Todėl keliaukime namo niekur nepasilikdami ir negaiždami, nes kai paklystame pasidaro baugu, vieniša ir negera.
Eime namo…
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
