Budos praeitis !
Anantara das dienoraštis
Gruodžio 9 diena
Pirmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kaip gyveno Buda praeitame gyvenime.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Kartą Buda savo mokiniams papasakojo apie vieną iš savo įsikūnijimų.
Jis pasakė:
Ankstesniame įsikūnijime aš gyvenau neišmanyme.
Aš buvau toks kaip visi žmonės – valgiau, miegojau, dirbau ir ieškojau laimės.
Taigi buvau tikras neišmanėlis.
Vieną dieną aš sužinojau, kad vienas išminčius pasiekė nušvitimą, todėl nuėjau pas jį.
Pagarbiai nusilenkęs parpuoliau prie jo kojų.
Bet atsitiesęs nustebau, nes pamačiau, kad tas senas išminčius lenkiasi ir man.
Ką jūs darote? – sušukau. – Visiškai teisinga, kad liečiu jūsų kojas, tačiau aš pats nenusipelniau jūsų nusilenkimų.
Išminčius atsakė:
Bus didžiausia klaida, jei tu paliesi mano kojas, bet aš nepaliesiu tavo.
Nes aš esu ne kas kita, kaip tavo dalis, bet šiek tiek paėjėjęs į priekį.
Lenkdamasis prie tavo kojų aš tik primenu tau, kad pasielgei teisingai, nusilenkdamas man.
Tačiau nepadaryk klaidos manydamas, kad esame du skirtingi žmonės.
Būtų klaidinga manyti, kad aš išmintingas, o tu – neišmanantis.
Tai laiko klausimas.
Šiek tiek palauk ir tu taip pat pasieksi nušvitimą.
Kai dešinė koja žengia į priekį, kairė eina iš paskos.
Tačiau iš tikrųjų kairė paliekama tik tam, kad dešinė galėtų žengti į priekį.
Anantara das išmintis:
Rytų šalyse ir šiomis dienomis tikra pagarba, meilė ir atsidavimas žmogui išreiškiamas lenkiantis prie kojų, jas liečiant ir net apkabinant.
Mūsų visų gyvenimas labai sudėtingas, nes mes nepamename kur anksčiau gyvenome, kuo buvome ir ką veikėme.
Vedos sako, kad mes gyvenome jau tūkstančius įvairiausių gyvenimų, tačiau deja nei vieno mes iš jų neprisimename.
Pagal tai ką dabar veikiame galima spėlioti, kad kažką panašaus darėme ir praeitame gyvenime ir kaip gyvename dabar mums gresia panašiai gyventi ateityje.
Mes turime visą gyvenimą būti dėkingi savo tėvams, nes jie buvo pirmieji mūsų mokytojai, kai atėjome čia į Žemę, tačiau labiausiai turime būti dėkingi savo dvasiniams mokytojams, kurie pažadino mūsų miegančią sąmonę.
Be dėkingumo mes negalime toliau tobulėti ir sunaikinti savo egoizmą.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
