,

Kalėdos toks metas, kai stebūklai vyksta kiekvieną akimirką…

Kalėdos toks metas, kai stebūklai vyksta kiekvieną akimirką…

Gruodžio 25 diena

Trečiadienis

Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji,

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien pasakojimas apie tai, kas vyksta Kalėdų metu..

Paskaitykite:

Kartą gyveno žmogus, kuris į Kalėdas žiūrėjo kaip į kvailą dalyką. Jis nebuvo šykštuolis. Jis buvo labai malonus ir padorus, dosnus savo šeimai, sąžiningas bendraudamas su kitais žmonėmis. Tačiau jis netikėjo viskuo, kas per Kalėdas buvo sakoma bažnyčioje. Ir jis buvo per daug sąžiningas, kad galėtų apsimesti, jog tiki.

„Nenoriu tavęs nuliūdinti, – pasakė jis bažnyčią lankančiai žmonai, – bet aš tiesiog negaliu suprasti teiginio, kad Dievas tapo žmogumi. Man tai atrodo visiškas absurdas.”

Kūčių vakarą jo žmona su vaikais išėjo į naktinęs pamaldas bažnyčioje. Vyras atsisakė eiti kartu su jais. „Jausiuosi kaip veidmainis, – paaiškino jis, – verčiau liksiu namuose. Aš jūsų lauksiu“.

Netrukus po to, kai šeima išvyko, pradėjo snigti. Jis priėjo prie lango ir pamatė, kad snaigės darosi vis didesnės ir didesnės. „Na, jei mes švęsime Kalėdas, – pagalvojo jis, – tegul jos būna baltos.

Jis atsisėdo į kėdę prie židinio ir pradėjo skaityti laikraštį. Po kelių minučių jį išgąsdino duslus beldimas į namą. Tada pasigirdo dar vienas smūgis. Tada vėl. Jis pamanė, kad kažkas į langą mėto sniego gniūžtes.

Kai jis atidarė duris, kad sužinotų, kokie garsai sklinda iš lauko, jis pamatė susispietusių į kruvą paukščių pulką. Juos tikriausiai pagavo oro gūsis ir jie bandė skristi pro langąį šviesą, ieškodami pastogės.

„Negaliu leisti vargšams paukščiams sušalti, – pagalvojo jis, bet kaip aš galiu jiems padėti? Jis prisiminė savo tvartą, kuriame stovėjo ponis. Ten paukščiai turėtų kur pasislėpti. Vyras greitai apsivilko paltą, apsiavė batus ir per gilų sniegą nuėjo  link tvarto. Jis plačiai atidarė duris ir įjungė šviesą. Bet paukščiai ten neskrido.

„Juos reikia suvilioti“, – pagalvojo jis. Jis greitai nubėgo namo pasiimti duonos. Jis ją sutrupino ir pabarstė ant sniego link tvarto. Jo apmaudui, paukščiai nepaisė duonos ir toliau kovojo giliame sniege. Jis bandė juos įvaryti į tvartą vaikščiodamas aplink juos ir mojuodamas rankomis, tačiau paukščiai lakstė į skirtingas puses, bet ne į šiltą, šviesų tvartą.

„Tikriausiai jiems atrodau keistas ir bauginantis padaras“, – pasakė jis sau, „Kaip galiu jiems pranešti, kad jie gali manimi pasitikėti? „Jei galėčiau pats tapti paukščiu kelioms minutėms, tikriausiai nuvesčiau juos į tvartą, bet paukščiu aš gi netapsiu“.

Taip jam mąstant ir svarstant, pradėjo skambėti bažnyčios varpai.

Jis sustingo vietoje, klausydamas, kaip skamba geroji Kalėdų žinia.

Tada jis krito ant kelių tiesiai į sniegą. – Dabar aš suprantu, – sušnibždėjo jis, – dabar žinau, kodėl tu tai padarei.

Anantara das išmintis:

Dievas beldžiasi į kiekvieno žmogaus širdį kiekvieną dieną, tačiau mes jo negirdime.

Kalėdos toks metas, kad net ir netikintis į Dievą yra priverstas klausytis apie Jį, žiūrėti į Jį ir kalbėti apie Jį.

Kalėdos toks metas, kai net blogas žmogus akimirkai tampa geru.

Kalėdos toks metas, kai dauguma patiki, kad ateityje viskas bus geriau.

Kalėdos toks metas, kai visi tampa švelnesni, kilnesni, gerseni ir dėmesingesni.

Kalėdos toks metas, kai dauguma nori aplankyti savo artimus ir kažką jiems padovanoti.

Kalėdos toks metas, kai dauguma nori pasikeisti ir viską pradėti iš naujo.

Kalėdos toks metas, kai norisi visiems atleisti ir tikėtis, kad mums taip pats bus atleista.

Kalėdos iš tikro stebūklų metas, nes per Kalėdas gimė Pats Išganytojas.

Su Šv.Kalėdomis Jus Mielieji !!!

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Mielieji,

šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.

Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.

Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.

Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.

Kur galite paaukoti:

DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ

LT457044060008280954

arba per PayPal

https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS

Jūsų tarnas

Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *