Apie tikrą meilę…
Rugpjčio 25 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tema apie tikrą meilę.
Paskaitykime!
„Aš tave labai myliu, mama“, – pasakiau per pusryčius, kai man buvo maždaug 14 metų.
„Tikrai? “ – man nusišypsojo mama, – tada kitą kartą, kai grįšiu iš darbo, tik nuskusk bulves, ir aš tai pajusiu be žodžių.
„Aš dievinu savo katę!” – Ir pasitryniau skruostą į šiltą, pūkuotą jos kailiuką.
„Tada gal gali pakeisti jai smėlį? – paklausė tėvas. „Ji kenčia ir nenori lipti į šlapią dėžutę”.
Klausiausi savo tėvų ir stebėjausi jais: aš kalbu apie meilę!!! Ką su tuo bendro turi kačių smėlis ir tos bulvės?
Pamenu, buvau maža mergaitė, maždaug septynerių metų, ir kelias savaites gulėjau ligoninėje.
Ligoninė buvo už miesto, taisyklės tais laikais buvo labai griežtos.
Tėvai maisto galėjo atnešti tik tam skirtomis valandomis, o į vaikus pažiūrėti tik iš ligoninės parko pusės, priėjus prie atvirų langų.
Laimei, lauke buvo rugsėjis.
Ir taip mama ateidavo pas mane du kartus per dieną.
Seselė ryte ir vakare ant mano naktinio staliuko padėdavo maišelį, kuriame buvo ką tik pagaminta varškė, dar šiltas kompotas, grikių košė ir garuose virtas kotletas.
Tik truputį, tiek, kad vienu metu galėčiau suvalgyti, nes po poros valandų ji atnešdavo dar ką nors šviežio.
O maišelio dugne, laikraštyje – kad nesusiglamžytų – 3-4 albumo lapai, ant kurių nupiešti drabužiai popierinei lėlei (atminkite, su tokiomis baltomis juostelėmis ant rankovių ir pakabų, kad juos galima būtų sulankstyti).
Mėgau spalvinti ir karpyti tokius drabužius, o mama (kada turėjo laiko tai padaryti?!!) man piešė šias sukneles ir sijonus, kailinius ir švarkus, palaidines ir pižamas.
O kokius stilius ji sugalvodavo, kaskart būdavo vis kitaip: lankeliai, bumbulai ir taškeliai.
Niekada jos apie tai neklausiau.
Tai nebuvo vaistai, mineralinis vanduo ar šviežios sultinys.
Ji tiesiog žinojo, kad ši veikla man labai patinka.
Ir tą akimirką tai buvo jos būdas pasakyti: „Aš tave myliu“..
Tai suprasti ir iki galo įvertinti sugebėjau tik po dešimtmečių, bet prisiminiau tai visą gyvenimą.
Anantara das išmintis
Meilė iš tikro yra kažkas giliau už žodžius – myliu!
Meilė – tai kasdieninis gyvenimas dėl kito.
Meilė – tai galvojimas, kaip padaryti, kad mano artimui ir visiems kitiems būtų gera ir saugu gyventi.
Meilė – tai kito priėmimas tokio, koks jis yra.
Meilė – tai gražūs ir gero linkintys žodžiai.
Meilė – tai visi mūsų darbai nuo ryto savo artimui ir visoms gyvoms būtybėms, nelaukiant kažko sau.
Meilė – tai džiaugsmingas viso gyvenimo pasiaukojimas Pačiam Kūrėjui.
Pabandykime nuo šiandien kažką pradėti mylėti.
Pabandykime nors truputį mylėti ir pamatysime, kaip tai įdomu ir gera.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Kas norite pastoviai gauti mano dienoraščių išklotines, užsiregistruokite šioje nuorodoje.
https://contribee.com/anantara-das-vedos-visiems
Mielieji,
Aš statau naują Dvarakos šventyklą ir kas nori padėti pastatyti Dvarakos šventyklą ir pajausti, kad ten yra dalis Jūsų širdies, galite tam šventam tikslui padaryti paaukojimą.
Rekvizitai kur galima paaukoti:
Vedų Kultūros Universitetas
LT18 7300 0101 3321 8465
Mes būsime labai dėkingi Jums už visus paaukojimus.
Rekvizitai kur galima paaukoti:
Vedų Kultūros Universitetas
LT18 7300 0101 3321 8465
Kas nori paremti per Paypal:
https://www.paypal.com/donate/?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=URH9ETP88NLFS&ssrt=1702472681718
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
