Gruodžio 2 diena
Šeštadienis
Majapuras, Indija
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien publikuoju vieno skaitytojo klausimą, kuris tikriausiai skambėjo daugelio žmonių širdyse.
Paskaitykite ir pasidalinkite atsakymu su kitais savo pažystamais, kuriems šiuo metu gal būt irgi taip pat sunku gyventi.
Klausimas:
Kaip rasti prasmę gyvenime, viskas ką dariau, pomėgiai, užsiėmimai prarado prasmę, toks jausmas, kad gyventi nebėra prasmės, liko tik egzistencija?
Atsakymas:
Didžiausia šio amžiaus visos žmonijos problema, kad pati visa beveik žmonija nebežino dėl ko ji egzistuoja.
Tie mokytojai, kurie dar viską žino ir daro, kad visi mes sužinotume kokia mūsų egzistencijos prasmė, dabartiniais laikais nebelaikomi žmonijos lyderiais ir jie nebeturi valdžios galių, kad tai perduoti žmonijai.
Kadangi pasaulį valdo vadovai, kurie neturi dvasinių žinių apie žmonijos atsiradimą, jos egzistencijos prasmę ir kiekvieno žmogaus gyvenimo misiją, jie negali per kultūrą, švietimą, politiką to perteikti žmonėms ir todėl žmonija dabar susidūrė su milijonais įvairiausių problemų ir sukrėtimų.
Kai žmonės nežino dėl ko jie gyvena, jie viskuo nusivilia, neranda savęs, jie kariauja tarpusavyje, jie nesugyvena šeimose, gimsta nepageidaujami vaikai, daugybė žmonių tiesiog iš nevilties nusižudo arba galvoja kaip greičiau palikti šį pasaulį.
Ką gi daryti šioje situacijoje paprastam žmogui, kurį užpuolė sunkumai?
Atsakymas:
Kai mūsų gyvenime iškyla bet kokia problema reikia ieškoti pagalbos.
Pagalba egzistuoja trimis lygmenimis:
– Materiali arba fizinė;
– Psichologinė;
– Dvasinė.
Jūsų problema egzistuoja psichologiniu ir dvasiniu aspektu.
Psichologiniu aspektu problema pasireiškia tuo, kad Jūs neatradote savęs šiame gyvenime jokioje veikloje ir Jūsų nebedžiugina pats šis gyvenimas.
Dvasiniu aspektu problema pasireiškia tuo, kad iš Jūsų pusės nėra jokio ryšio su Dievu, tai yra su pačiu Kūrėju.
Reikia žinoti, kad kol žmogus nesusitvarko savo santykių su Kūrėju, tol iš esmės jo gyvenimas bus nelaimingas.
Žmogus gali laikinai surasti, kaip jis įsivaizduoja laimę – darbe, kūryboje, piniguose, daiktuose, žmonėse, sporte, kelionėse, tačiau tai bus tik laikina laimė.
Tokia laimė tęsis valandą, dieną, savaitę, dešimtmetį ar net daugiau, tačiau galiausiai žmogus jaus, kad viskas iš po jo kojų tiesiog slysta ir jis nieko nevaldo.
Galiausiai žmogų apims panika, nes jis supras, kad ligos, senatvė ir mirtis iš jo tuoj viską atims ir tada žmogus praras visą laimės jausmą ir gyvens tik baime ir neviltimi.
Taip atsitinka su milijonais žmonių, nes jie negavo dvasinio išsilavinimo ir visą gyvenimą jie pragyveno tik galvodami, kaip pasistatyti namus, susirasti geresnį darbą, padaryti karjerą, pakeliauti, kuo geriau pasilinksminti, patobulinti savo kūną sportu, drabužiais, plastinėmis operacijomis, tatuiruotėmis, susirasti nuostabią žmoną ar vyrą, pagimdyti gražius vaikus ir pasilaidoti geroje vietoje.
Jūs dabar išgyvenate pačios egzistencijos krizę, nes viduje kyla noras iš vis nebegyventi, todėl Jums laimės dabar nebesuteiks jokie daiktai, todėl reikia ieškoti dvasinio mokytojo, bendruomenės, kuri Jus paglobotų, kol Jūs pradėsite augti viduje, kol šiek tiek aprims protas, ateis šioks toks žinojimas apie taip kaip reikia teisingai gyventi ir susirasite tikrų dvasinių draugų, kurie Jus priims tokį koks Jūs esate.
Materialiame pasaulyje visi ieško naudos, todėl vieni kitus eksploatuoja, todėl reikia rasti bendrija, kuri vieni kitiems tarnauja ir pas juos mokytis nuraminti save, suprasti savo prigimtį ir mokytis gyventi dėl kitų.
Kad surasti save reikės laiko, kantrybės ir dvasinio vedlio, kuris galės Jums patarti kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kaip priimti svarbiausius gyvenimo sprendimus ir kuriam galėsite atverti savo širdį, kurioje kunkuliuoja neramus protas, kuris ir neleidžia patirti nei laimės, nei ramybės.
Todėl kiekvieno žmogaus, kuris papuola į materialias, psichologines ar dvasines duobes išsigelbėjimo kelias turėtų būti nuo kreipimosi pagalbos į autoritetingą dvasinę asmenybę.
Antra – pagalbos kreipimosi į bendruomenę, kuri galėtų priimti tokį žmogų ir suteiktų jam bendravimą.
Trečia – savo dvasinio mokytojo paieška.
Ketvirta – kasdieninė malda.
Penkta – dvasinių paskaitų klausymasis.
Šešta – dvasinės literatūros skaitymas.
Septinta – filmų apie šventas asmenybes, šventas vietas žiūrėjimas.
Aštunta – piligriminės kelionės į šventas vietas.
Lietuvoje tikrai yra jau pakankamai dvasiškai pažengusių asmenybių, kurios gali padėti bet kuriam žmogui, kuris pakliuvo į sunkią materialią, psichologinę ar dvasinę krizę.
Lietuvoje jau yra pakankamai dvasinę veiklą vystančių bendruomenių, kur žmonės gali realizuoti savo talentus arba nežinant jų, juos atskleisti.
Nebijokite kreiptis į viena ar kitą dvasinę asmenybę, nuvykti į vieną ar kitą bendruomenę ir kažkas Jums tikrai padės.
Aš linkiu Jums tik laimės!
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
