Kaip viską pakeisti?

Kaip viską pakeisti?

Kovo 27 diena

Trečiadienis

Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien paskaitykite vienos autorės straipsnį apie tai, kaip kai kurie žmonės pakeičia savo gyvenimą.

Paskaitykite.

Pernai gana aukštas pareigas einanti mūsų kaimynė metė darbą, sėkmingai jaunai šeimai išnuomojo gražų trijų kambarių butą ir išvyko gyventi į užmiestį, į sodo namelį.

Iki pensijos jai dar liko penkiolika – dvidešimt metų.

Aplinkiniai buvo sutrikę ir suko pirštu ties smilkiniu.

Atseit visai ji kvaila.

Mesti tokį darbą?

Toks butas? Viską iškeisti į medinę trobelę su alyvomis, augančiomis kieme ir vaizdu į pelkę?

Tai nenormalu.

Juk kiekvienas svajoja padaryti tokią karjerą!

Ir ji yra visiškai laiminga.

Ir likusį gyvenimą ji planuoja praleisti nedidelėje medinėje terasoje, skaitydama knygas, darže sodindama petražoles ir ruošdama sriubas savo vaikams.

Žinoma, aš šiek tiek perdedu.

Ji kažkur kažką rašo.

Ji kažkur skaito paskaitas.

Ji kažką daro ir kažką uždirba.

Tačiau tai yra taip nereikšminga, palyginti su ankstesniu jos gyvenimu, kad net neverta to paminėti.

Žinoma, ne visi visko atsisako ir leidžiasi į kaimus.

Tačiau jie iš esmės keičia gyvenimą.

Pavyzdžiui, gydytojai išeina iš darbo ir tampa laisvai samdomais fotografais, o buhalteriai – žurnalistais.

Atkreipkite dėmesį: kodėl kasmet atsiranda vis daugiau laisvai samdomų influencerių?

Taip, interneto ir aukštųjų technologijų amžiuje nereikia prisirišti prie konkrečios darbo vietos ir griežto grafiko nuo devynių iki šešių.

Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Yra žmonių, pavargusių nuo gyvenimo.

Jie pernelyg atkakliai bando mums primesti sėkmę.

Sėkmė. Ar galite pateikti aiškų šio žodžio apibrėžimą?

Nuo darželio žmogus apkraunamas visokiais tikslais.

Begalinis įsipareigojimas.

Ankstus kėlimasis.

Manų košė.

Tylos valandėlė.

Sėdėk tyliai.

Būreliai.

Šeštadienis.

Ankstus kėlimasis.

Anglų kalba ir dailė.

Mokykla.

Ankstus kėlimasis.

Pamokos.

Namų užduotys.

Egzaminai. Vėl egzaminai.

Universitetas.

Ankstus kėlimasis.

Paskaitos. Egzaminai.

Darbas.

Ankstus kėlimasis.

Susitikimai. Ataskaitos. Susitikimų planavimas.

Avarinės situacijos.

Sakoma, kad išėję į pensiją galėsite gerai išsimiegoti, tačiau pirmiausia reikia viską pasiekti.

Galvą daužyk į sieną, bet pasiek. Būk sėkmingas. „Labai sėkmingi žmonės“.

Ar girdėjote tokias frazes?

Nebūk tingus, nesirgk, dirbk, o paskui numirk.

Puikus darbuotojas.

Kiekvieno vadovo svajonė.

Jis neperšąla, nepavargsta, nevažiuoja atostogų ar į vaikų klasės susitikimus, dirba viršvalandžius ir savaitgaliais.

Jis nori būti labai efektyvūs ir sėkmingi.

Reikia.

Bet ar tau to tikrai reikia?

Visus studijų metus jie beviltiškai gąsdina ir grasina.

Mokykis, kitaip iš tavęs nieko neišeis.

Mokykis, kitaip tavęs niekur nesamdys, išskyrus Maximą.

Studijuok, o kitaip…

Standartinis komplektas.

Du aukštieji išsilavinimai.

Sėkminga santuoka.

Prestižinis darbas.

Butas, automobilis ir dar butas Palangoje.

Jūra porą kartų per metus.

Paryžius vestuvių metinėms.

Vaikai gimnazijoje.

Dvidešimt batų, trisdešimt krepšių. Sezonui. Viskas kaip pas normalius žmones.

Ar tau to tikrai reikia?

Kažkas kartą nusprendė, kad tik tai yra sėkmė.

Ar esate tikri, kad tai yra būtent tai, kuo sėkmė matuojama?

Ir ar jos apskritai reikia?

Sėkmė.

Tiesą sakant, tai yra viena didžiausių aferų mūsų gyvenime.

Juk visa tai nėra taip svarbu.

Šią paprastą tiesą, kaip taisyklė, supranta tik nuo gyvenimo labai pavargę žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra ramybė.

Galimybė niekur nebėgti.

Niekam nieko neįrodinėti.

Reikia gyventi, o ne išgyventi.

Yra žmonių, kurie bėgo ir bėgo, tada krito ir suprato, kad daugiau nebegali.

Be to, kai kalbame apie naujos kartos jaunimą, kuris nuo dvidešimties metų jau užėmė rimtas vadovaujamas pareigas, nešdamas didžiulę rūpesčių ir atsakomybės naštą.

Jie jau viską matė, viską gali ir nieko daugiau nenori, tik ramybės.

Savotiška ankstyva senatvė.

Tada jie staiga pradeda matyti gyvenimą kitoje šviesoje.

Dažniausiai tai atsitinka rimto pervargimo ir stipraus streso fone.

Gulėdamas ligoninėje gali daug ką suprasti.

Pavargę žmonės pamažu viską keičia ir keičiasi patys.

Jie mokosi gyvenimo iš naujo, visiškai pakoreguodami aplinkybes, kad atitiktų save, savo poreikius, norus ir biologinį laikrodį.

Jie pradeda kontroliuoti savo gyvenimą, nepasitikėdami gyvenimo nuotaikomis ir darbdavių sprendimais.

Jie piešia akvarele ir daug skaito.

Jie verda barščius ir kepa pyragus.

Jie vaikšto parke ir žaidžia su vaikais.

Jie tiesiog kvėpuoja oru.

Jie supranta, kad vieno maišelio, pasirodo, visiškai pakanka.

Jie mokosi gyventi šiandien ir dabar, jausdami kiekvieną minutę.

Štai kodėl tokia sąvoka kaip perjungimas į žemesnę pavarą atsirado gana seniai, o visuomenės, kovojančios su besaikiu vartojimu, laisvai samdomas darbas ir žiemojimas Indijos trobelėse, tapo tokios populiarios.

Gatvių valytojas.

Tuo gąsdino nuo vaikystės.

O dabar atrodo gera mojuoti šluota gryname ore.

Bet kokiu atveju šis darbas man atrodo patrauklesnis nei daugiau nei šimto puslapių mėnesinio žurnalo redaktoriaus pozicija.

Kai neturi laiko pavalgyti ar išgerti puodelį arbatos.

Kai dešimtą vakaro staiga prisimeni, kad pietų metu norėjai į tualetą.

Kai vienuoliktą vakaro skambina reklamos užsakovas ir prašo skubiai perdaryti maketą.

O devintą ryto žurnalas jau turėtų būti spaustuvėje…

Yra žmonių, kuriems visa tai labai patinka.

Nepavargdami nuo beprotiško ritmo iki pat gyvenimo pabaigos.

Ir jie gali pajusti gyvenimą visose jo apraiškose.

Taigi tai puiku.

Kiekvienas negali būti itin sėkmingas.

Ne kiekvienas gali užimti prestižines pareigas ir vadovauti itin sėkmingoms įmonėms.

Kažkas turi šluoti ir nukritusius nuo medžių lapus.

Nuo gyvenimo pavargę ir sėkmės besivaikantys žmonės niekada nesupras vienas kito.

Aišku, kiekvienam savo.

Bet jei manote, kad nebegalite to ištverti, nebijokite viską keisti.

Nereikia į gyvenimą žiūrėti per daug rimtai.

Jis labai rimtas.

Anantara das išmintis:

Visuomenė ir tėvai mums primeta dažniausiai standartus, kurių nesilaiko jie patys ir kurie atima iš mūsų ramybę, poilsį ir būvimą savimi.

Visas beveik žmogaus gyvenimas prabėga kažko siekant ir tikintis, kad jeigu kažką ten ateityje pasieksi, tai gyvenime kažkas pasikeis.

Galutinė visų pasiekimų išdava – kapinės.

Kapinės ta vieta, kur neįmanoma pasiimti su savimi jokio artimo, jokio daikto, jokio namo, mašinos ir bendrai absoliučiai nieko.

Todėl kasdien reikia sustoti. Bent akimirkai. Ir užduoti sau klausimą?

Ar aš patenkintas savo gyvenimu? Ar aš darau ką noriu daryti? Kodėl vaikausi madų ir negyvenu savo gyvenimo?

Kas aš esu?

Iš kur aš atsiradau ir kur keliausiu po šio gyvenimo?

Jeigu to neklausiu, jeigu to nesuprantu, tai visa mano veikla ir visas mano gyvenimas yra vertas aklo ką tik gimusio kačiuko ar šuniuko gyvenimo.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das