,

Veidrodžio paslaptys…

Veidrodžio paslaptys…

Sausio 4  diena

Šeštadienis

Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji,

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien atsakysiu į klausimą iš trečiadienio Facebook laidos – klausimai ir atsakymai su Anantara das, kurį uždavė Roberta.

Klausimas buvo apie veidrodžius ir dabar paskaitykite mano atsakymą.

Klausimas:

Noriu paklausti apie veidrodžius ir jų stebuklingą aurą namuose. Girdėjau, jog negalima žiūrėti į veidrodį verkiant, piktam, taip pat negalima žiūrėti į veidrodį naktį. Seniau lyg močiutes kaimuose naktimis dengdavo veidrodžius.

Anantara das atsakymas:

Veidrodį šiais laikais matė kiekvienas žmogus ir beveik kiekvienas žmogus namuose, kišenėje, rankinuke, mašinoje turi po veidrodį.

Mes tiek pripratome prie veidrodžių, kad nebekreipiame jokio dėmesio į juos ir nebesuprantame, kaip jie veikia mus ir kaip mes patys veikiame juos.

Buvo laikotarpis, kai veidrodžiai buvo didžiulė retenybė ir didžiulė brangenybė, tačiau šiais laikais veidrodis tapo prieinamas kiekvienam žmogui, nes technologijos padėjo atpiginti gamybos procesą.

Veidrodis iš tikro turi magiškas galias, nes jame mes galime pamatyti patys save.

Kažkada, kai nebuvo daug veidrodžių žmonės naudojosi vandens telkinių, kristalų, metalų atspindžiais, kad galėtų žvilgterėti į save.

Žmogui visais laikais knietėjo pamatyti save, nes mūsų akys negali parodyti mūsų veido ir nugarinės mūsų kūno pusės.

Veidrodžiai namuose ar kituos patalpuose gali padėti padidinti patalpos dydį, paslėpti kažkokius tai patalpų trūkumus, apšviesti natūraliai šviesai nepasiekiamus patalpos kampus, erdves ir parodyti mums mus pačius, tuo jie ir sukuria tą gerąją aurą mūsų namuose.

Tačiau veidrodžiai turi savybę viską atsiminti kas pakliūva į jų regos lauką ir visą tą ką jie matė, kaip informaciją saugoti savyje iki tol kol jie bus gyvi arba kol kas neištryns iš jų tos informacijos.

Todėl ir negalima žiūrint į veidrodį verkti, pykti, šaukti, keiktis, muštis, praktikuoti lytinius santykius, nes jie tą informaciją savyje užsirašo, o paskui mums ir kitiems žmonėms transliuoja, taip veikdami mūsų sąmonę ir priversdami išgyventi įvairias emocijas, kurios yra jame užrašytos.

Mes nematome sklindančių bangų iš veidrodžio, kaip ir nematome, kaip jis viską mato ir atsimena kas vyksta aplink jį, ten kur jis yra, nes tai vyksta subtiliame, tai yra proto lygmenyje, o proto bangų mes paprastai nefiksuojame, nes tai subtilus energetinis laukas.

Veidrodžiai taip pat yra langai ir durys į astralinį pasaulį.

Per veidrodžius mirusieji gali patekti į mūsų erdvę ir į mūsų sąmonę.

Mirusieji, tai sielos, kurios negavo po mirties naujo įsikūnijimo ir blaškosi šalia mūsų, norėdamos gauti iš mūsų energijos patenkinti savo jausmus.

Todėl miegamajame iš tikro neturėtų būti atvirų veidrodžių vakaro, tamsos ar nakties metu, nes kaip tik tuo metu vaiduokliams atsiveria portalai pakliūti į mūsų sferą.

Jie gali patekti į mūsų namus, į mus pačius ir nebeišeiti iš tų namų ar mūsų pačių ir gyventi mūsų veiklos sąskaita, keldami mums baimes, jaudulį, nejaukumą, abejones arba tiesiogiai veikdami mūsų mąstymą.

Žmonės neturėtų pirkti senų veidrodžių ar kažkam dovanoti savo veidrodžių, nes senas veidrodis yra tiesiog „senas kompiuteris“, kuris veiks naujus savininkus savo informacijos lauku.

Veidrodžio net pavadinimas yra iš dviejų sudurtinių žodžių – veidą rodo, o mūsų veidas atspindi sielos būseną.

Neturėtume laikyti ir suskilusių veidrodžių arba išblukusių veidrodžių, nes jie taip pat veiks mūsų psichiką griaunančiai.

Todėl, kai prieiname prie veidrodžio šypsokimės ir tada veidrodis padės mums toliau išlaikyti gerą nuotaiką ir būti optimistais.

Valykime karts nuo karto veidrodžius vandeniu, kuriame būtų ištirpdintas žiupsnelis karvės miešlas ir taip panaikinsime visą negatyvią informaciją iš veidrodžio.

Sauso džiovinto karvės mėšlo turime mes Dvarakoje ir mažo jo gabaliuko jums gali užtekti visiems metams.

Linkiu visada save matyti veidrodyje laimingą ir gražų.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Mielieji,

šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.

Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.

Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.

Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.

Kur galite paaukoti:

DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ

LT457044060008280954

arba per PayPal

https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS

Jūsų tarnas

Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *