Rugpjūčio 28 diena
Pirmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija! Paskaitykite!
Vienas turtingas žmogus ieškojo sau tarno.
Ir pas jį atėjo labai gražus žmogus, bet visiškas vargšas, kuris paprašė leisti jam tarnauti.
Šeimininkas buvo labai negražus, tačiau tarnas išsiskyrė ypatingu gražiu.
Taip jų gyvenimas ir bėgo: vienas įsakydavo, kitas paklusdavo.
Tačiau vienais metais atėjo labai sunkūs laikai.
Atėjo sausra ir daug žmonių išmirė.
Badui pasibaigus, tarnas pagalvojo, kad iš tų, kurie žinojo, kad jis yra tarnas, gyvų visai nebeliko.
Todėl, pasikliaudamas savo malonia išvaizda, jis pasakė šeimininkui:
– Tu dabar būsi mano tarnas, o aš tavo šeimininkas.
Tarp jų prasidėjo ginčas, ir gandai apie jų ginčą pasiekė išmintingą teisėją.
Teisėjas pakvietė ginčo dalyvius užlipti į bokštą ir pro langą iškišti abi rankas.
Kai tarnas ir šeimininkas užlipo į bokštą ir kai abu iškišo pro langą rankas, teisėjas stovėdamas lauke, sušuko:
Sargyba, pasižiūrėkite į jų rankas ir kai pamatysite rankas, kurios yra tarno rankos, nukirskite jas.
Išgirdęs tuos žodžius, buvęs tarnas greitai atitraukė rankas ir taip išsidavė.
Taigi išmintingas teisėjas greitai nustatė, kuris iš jų buvo šeimininkas, o kuris tarnas.
Išmintis:
Apgaudinėdami kitus, mes iš tikrųjų apgauname tik save.
Tačiau, kai apgaudinėjame, mes to nežinome, nes manome, kad iš to mes gausime kažkokią tai naudą ir būsime laimingesni.
Visos apgaulės gimsta iš noro pasitenkinti ir tariamai būti laimingesniu, tačiau apgauti Visatos neįmanoma, nes joje egzistuoja absoliutus teisingumas.
Visatos teisingumas sako, kad kiek kartų mes apgavome, tiek kartų apgaus ir mus.
Todėl nenustebkime, jeigu kažkas mus apgavo, tai tiesiog „aš“ kažkada kažkur apgavau kažką ir tiesiog tik šiandien įvyko teisingumas.
Mokykimės būti sąžiningais.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
