Lapkričio 22 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pamokantis pasakojimas apie mūsų pačių gyvenimą.
Paskaitykite!
Per vieną iš baigusių universiteto grupės susitikimų, keli vaikinai, jau padarę karjerą savo gyvenimo kelyje, nusprendė aplankyti savo senąjį profesorių.
Pasidalinę savo pasiekimais gyvenime, jie perėjo prie kitos temos – sunkumų ir problemų gyvenime.
Lukterėkite minutėle, aš išvirsiu mums visiems nuostabios arbatos, – pasakė profesorius, kai tik paskutinis iš buvusių studentų papasakojo apie savo problemas.
Jis išėjo į virtuvę ir grįžo su arbatinuku ir padėklu, ant kurio buvo daug puodelių, bet visi puodeliai buvo skirtingi.
Vieni puodeliai buvo pagaminti iš brangaus porceliano, kiti – paprasti keramikiniai, o treti – buvo labai kuklūs, stikliniai.
Senasis profesorius išpilstė arbatą ir pakvietė kiekvienam pasiimti po vieną puodelį.
Kai visi rankose laikė kvapnų gėrimą, mokytojas pasakė:
– Pasižiūrėkite, kokius puodelius pasėmėte.
– Žinoma, visi jūs norėjote paimti kuo geresnį puodelį, todėl jūs visi pasiėmėte gražiausius puodelius ir ant padėklo liko patys prasčiausi puodeliai.
– Iš esmės normalu norėti sau geriausio, tačiau šiose lenktynėse slypi daugelio jūsų problemų ir streso priežastis.
– Juk brangiame puodelyje arbata nėra skanesnė, tiesa?
– Dabar įsivaizduokite, kad arbata yra gyvenimas, o visa kita – pinigai, darbas, statusas – yra puodeliai.
– Visi nusipelnėme geresnio puodelio, tačiau puodelio siekimas savaime yra beprasmis darbas, nes jame tiesiog neturime galimybės mėgautis pačios arbatos skoniu.
– Atsiminkite, vaikinai: laimingi žmonės neturi visko, kas geriausia, bet jie išmoko išnaudoti tai, ką turi geriausiai.
Išmintis:
Iš esmės, mes visi esame laimingi, tačiau laimę pamatyti ir suprasti trukdo mūsų protas, mūsų neišmanymas, mūsų gyvenimas ateitimi arba praeitimi.
Mes niekada nieko neturėsime po lygiai, nes mes skirtingi, tačiau tiek kiek kiekvienas turime, mums davė pats dangus, o dangus viską ir visada duoda teisingai.
Išmokyme gyventi pozityviai, kurdami ir pasitenkindami trupinėliais, nes kai valgome kąsniais, dažniausiai paspringstame.
Žmogus sukurtas džiaugsmui ir laimei, o kančios, kurios ateina į mūsų gyvenimą tai tik praeities šukės, kurias reikia surinkti ir padėti į šoną.
Įvertinkime ne tik dieną, kurią dangus davė mums pragyventi, bet ir naktį, nes galime pailsėti.
Įvertinkime viską kas buvo, yra ir bus, nes tai neįkainuojamos vertybės, tai tiesiog mūsų gyvenimo pagrindas.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
