Dienoraštis
Gegužės 6 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija:
Kaip svarbu būti patenkintam tuo ką turime
Neviltis yra didžiausia nuodėmė – sakydavo rabinas Nachmanas – laimė visada lydi tuos, kurie linksmi.
Pasiklausykite pasakojimo apie vieną duobkasį, kuris vos galą su galu sudurdavo, kuris sunkiai dirbo, bet niekada nebuvo liūdnas.
Vieną dieną bekasdamas žemę mūsų duobkasys rado deimantą ir jis taip apsidžiaugė, kad jo kančios pagaliau pasibaigė.
Deimantą jis nuvežė juvelyrui, kuris jį įvertino labai aukštai, tačiau pasakė, kad neturi lėšų jam nusipirkti, o reikiamą sumą už deimantą gali sumokėti tik Londono juvelyrai.
Pinigų tokiai kelionei duobkasys neturėjo, bet nepasimetė – daug negalvojęs pardavė savo apgailėtiną turtą, nusipirko kelioninį krepšį bei neblogus drabužius ir išvažiavo į uostą.
Uoste, kai jau reikėjo plaukti su laivu, paaiškėjo, kad jis iš vis neturi pinigų ir nuplaukti į Londoną negalės.
Bet ir tada jis nenusiminė, o parodė kapitonui deimantą ir pasakė, kad jis už laivą atsiskaitys, kai atvyks į Londoną.
Kapitonas palaikė jį turtingu žmogumi, pasiūlė jam geriausią kajutę su vaizdu į jūrą ir įsakė virėjams patiekti geriausius patiekalus.
Duobkasys sėdėjo savo kajutėje, skaniai valgė ir grožėjosi deimantu, ir tai jam palaikė gerą nuotaiką – juk virškinimui nėra nieko geriau už gerą nuotaiką.
Vieną dieną jis valgė, grožėjosi deimantu ir netikėtai užsnūdo.
Tuo metu į kajutę įėjo valytojas, kuris nuėmęs staltiesę nupurtė trupinius kartu su deimantu į jūrą.
Duobkasys pabudo ir suprato, kad atsidūrė spąstuose – plaukia į Londoną be pinigų ir deimantų ir net neturi pinigų susimokėti už bilietą – kapitonas jį už tai užmuš ir bus teisus.
Bet jis vis tiek elgėsi taip, lyg nieko nebūtų nutikę – atrodė linksmas ir visą laiką juokavo ir kapitonas nieko neįtarė.
Vieną dieną kapitonas jam pasakė:
– Aš nusipirksiu kviečių viename iš uostų, parduosiu juos Londone ir gausiu didelį pelną, bet noriu išvengti mokesčių, todėl būk geras, padaryk man paslaugą – leisk man nusipirkti kviečių tavo vardu – aš tau gerai sumokėsiu už tavo vargus.
Vargšas duobkasys sutiko ir kapitonas padarė taip, kaip pasakė – nupirko daug kviečių ir pakrovė į laivą.
Tačiau laivui atplaukus į Londoną kapitonas staiga mirė ir duobkasys uždirbo daug pinigų už kviečių krovinį.
Ar matote, užbaigė rabinas Nachmanas, kaip svarbu visada atrodyti linksmam ir laimingam?
Išmintis:
Jeigu suprasime, kad gyvenimas tai tik vienas iš mūsų amžinybės žaidimų, tai viskas labai supaprastės ir palengvės.
Jeigu suprasime, kad viskas priklauso Dievui ir po mirties mes nieko neišsinešame, tai nebebūsime tokie godūs ir pavydūs.
Jeigu suprasime, kad esame Vieno Tėvo vaikai, tai nebebus dėl ko ginčytis, nes mes vienas kitam esame labai artimi.
Jeigu suprasime, kad kiekviena pragyventa mūsų diena yra paskutinė, tai mes pradėsime labai branginti savo gyvenimą ir nebešvaistysime veltui laiko.
Jeigu suprasime, kad viską ką darome atsilieps mūsų ateičiai, tai tada stengsimės būti kruopštūs ir atsakingi.
Būkite kiekvieną akimirką laimingi tuo ką turite, nes tai Dievo dovanos ir uždarbis už atliktus darbus.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
