Sausio 31 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas, kaip iš tikro reikia globoti moteris!
Paskaitykite!
„Mamai reikia pailsėti“!
Po gimdymo kasdien girdėdavau šiuos žodžius.
Grįžęs iš darbo namo, mano vyras, pirmiausia nusiplaudavo rankas ir eidavo pas vaiką.
Jis ignoruodavo padengtą stalą ir šviežią laikraštį.
Taip aš antrą kartą įsimylėjau savo vyrą.
„Mamai reikia pailsėti“, – šypsodavosi jis ir paėmęs Filipą ant rankų jo nepaleisdavo, ir niūniuodamas lopšinę laukdavo kol sūnus užmigs.
„Mama reikia pailsėti“, – mieguistai sumurmėjo jis, atsikeldamas naktį, pakeisdamas vystyklą ir padėdamas ant manęs mūsų lobį. Jis kantriai laukė, kol sūnus bus patenkintas, ir atsargiai perkėlė Filipą į savo lovelę.
– Mamai reikia pailsėti, – pasiraitojo rankoves ir šaukštu pamaitino įnirtingąjį mažylį.
„Mama turi pailsėti“, – jis paruošė vienerių metų Filipą vakariniam pasivaikščiojimui, suteikdamas man galimybę leisti laiką tyloje.
„Mamai reikia pailsėti“, – sušnibždėjo jis gudriai besišypsančiam sūnui, kuris pareikalavo knygos ir nuėjo pasakoti savo sugalvotų pasakų.
„Mama turi pailsėti“, – jis tikrino pamokas, pirštais aiškindamas Filipui nesuprantamus dalykus.
„Mamai reikia pailsėti“, – nutildė jis iš mokyklos baigimo grįžusį Filipą.
Vos nuskambėjus šiems žodžiams, mano sielą užliejo nepaaiškinamas švelnumas, sušildęs mane bangomis ir apgaubęs nuo kasdienių rūpesčių bei nuovargio. Mano akyse ištryško laimės ašaros, kuriomis norėjau pasidalinti su visu pasauliu.
Buvo ir trečias kartas, kai meilė vyrui mane užvaldė iš naujo. Kai žodį „mama“ pakeitė močiutė.
„Močiutei reikia pailsėti!” – Jis pagrūmojo pirštu mūsų anūkui, kuris buvo kaprizingas per pirmąjį išsiskyrimą su mama ir tėčiu, ir ėmė tyliai niūniuoti jam lopšinę.
„Močiutei reikia pailsėti“, – su lengvu priekaištu balse jis padavė anūkui ausines, kad planšetė nerėktų po namus.
Iki anūkės gimimo, jis neišgyveno, nors buvo likusios keletą dienų.
Vaikai mane priėmė ir nepaliko manęs vienos tuščiame name.
Kai anūkę pirmą kartą laikiau ant rankų, apsipyliau ašaromis.
Man atrodė, kad dabar bet kurią minutę išgirsiu tokį pažįstamą balsą: „Močiutei reikia pailsėti!
Aš net atsigręžiau su kažkokia kvaila viltimi vedina savo fantazijų.
Vakare, kai buvau beveik užsnūdusi išgirdau savo sūnaus Filipo, šnibždesį iš svetainės: „Miegok, brangioji, miegok. Mamai reikia pailsėti!
Atsistojau ir tyliai pravėriau duris: Filipas ant rankų siūbavo dukrą, tyliai niūniuodamas lopšinę. Tą pačią – tėčio.
Jo nebėra tarp mūsų, bet jo žodžiai „Mamai reikia pailsėti“ gyvi.
Anantara das išmintis:
Labai gražus pasakojimas, kaip iš tikro vyras turi globoti savo žmoną ir kaip teisingi poelgiai persiduoda vaikams, kurie tą grožį ir tas geras savybes perduoda savo vaikams.
Vedos sako, kad vyras turėtų atlikti tris pagrindines pareigas žmonos atžvilgiu:
1) Materialias;
2) Psichologines;
3) Dvasines;
Vyro materialios pareigos:
1) Surasti būstą, kuriame gyventų šeima;
2) Parnešti kiekvieną mėnesį namo atlyginimą;
3) Rūpintis, kad žmona turėtų rūbų;
4) Rūpintis, kad namuose pakaktų maisto;
5) Rūpintis savo vaikais (bendrauti, rodyti pavyzdį, padėti jiems)
Vyro psichologinės pareigos:
1) Kiekvieną dieną, kiekvieną dieną, kiekvieną diena išklausyti savo žmoną su visais nusiskundimais, prašymais ir planais.
Vyro dvasinės pareigos:
1) Kiekvieną dieną melstis už savo žmoną.
Mielieji vyrai, gal pradėkime mokytis globoti savo žmonas?
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
