Noras kažką valdyti…
Gruodžio 5 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kad mes iki pat gyvenimo pabaigos norime kažką valdyti ir kažką turėti savo.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Aurangzebas (1618 11 02 – 1707 03 03) Mogolų imperijos valdovas, kovodamas dėl valdžios nužudė 3 brolius ir įkalino savo tėvą Šachą Džahaną.
Aurangzebo tėvas Šachas Džahanas pastatė Tadžmahalą.
Nuvertęs tėvą nuo sosto ir perėmęs iš jo valdžią Aurangzebas, neatėmė iš tėvo prabangos.
Tėvas buvo laikomas rūmuose ir visai nesijautė, kad jis sėdi kalėjime.
Jis turėjo absoliučiai viską, išskyrus tik vieno dalyko – veiklos.
Vieną dieną jis tarė savo sūnui Aurangzebui:
Viskas gerai su manimi. Tu mane viskuo apdovanojai. Jei gali, tai padaryk dar vieną dalyką dėl manęs ir aš būsiu tau dėkingas amžinai.
Atsiųsk man trisdešimt berniukų, nes aš noriu juos kažko išmokyti.
Aurangzebas negalėjo patikėti savo ausimis:
Kodėl mano tėvas nori mokyti trisdešimt berniukų?
Jis juk niekada nerodė jokio polinkio būti mokytoju, niekada nesidomėjo jokiu išsilavinimu.
Bet jis išpildė šį tėvo norą.
Jis pasiuntė pas tėvą trisdešimt berniukų ir tėvas buvo labai patenkintas.
Tėvas vėl tapo imperatoriumi, tik šį kartą daugiau nei trisdešimties berniukų.
Nueik į pradinę mokyklą, pamatysi, kad mokytojas beveik imperatorius: gali liepti sėdėti ir vaikai sėdės, gali liepti stovėti ir jie stovės. O kambaryje su trisdešimt berniukų jis atkūrė visą savo dvaro situaciją – iš seno įpročio ir iš seno poreikio įsakinėti žmonėms.
Aurangzebas savo autobiografijoje rašo:
Mano tėvas tiesiog iš seno įpročio vis dar nori apsimesti imperatoriumi.
Taigi tegul apsimetinėja ir apsijuokia, nieko čia blogo.
Sargyba, duokite jam trisdešimt berniukų arba net tris šimtus – kiek jis nori, tegul įkuria mokyklą ir būna ten laimingas.
Anantara das išmintis:
Noras valdyti būdingas beveik kiekvienam žmogui.
Noras kažką valdyti, įsakinėti, laukti, nepaklusti ir tikėtis kyla iš klaidingo EGO, manant, kad mums kažkas priklauso ir kad kažkas yra mūsų.
Jeigu tik mūsų kažkas neklauso arba daro ne taip, kaip mes įsivaizduojame mes pykstame, nusiviliame ir jaučiamės nelaimingi.
Kol nesuprasime, kad viskas kas mus supa ir viskas ką mes turime ir net mes patys priklausome Aukščiausiajam ir tik Jam Vienam, tol mes būsime nelaimingi.
Kad pakeisti save, reikia pakeisti savo sąmonę ir tik pakeitus sąmonę ateina tikras džiaugsmas ir tikra laisvė.
Jeigu jūs nelaimingi, pasižiūrėkime prie ko esate prisirišę, ką laikote savo nuosavybę ir ko tikitės iš kažko ir kai tai atrasite, paleiskite tai.
Tik paleidus tai, kas jums nepriklauso, Jūs atsipalaiduosite ir pajausite ramybę bei dalelytę laimės.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
