Birželio 14 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Tema: Proto išdaigos!
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Paskaitykite šiandien pamokančią istoriją.
Tai atsitiko seniai.
Viename amatų ir prekybos mieste gyveno valdininkas.
Kartą jam einant per turgaus aikštę, prie jo pribėgo keistas apdriskėlis ir šaukdamas keiksmažodžiais, spjovė pareigūnui į veidą ir pabėgo.
Valdininkas neatlaikė gėdos ir susirgo.
Jis būtų taip ir miręs, bet draugai pakvietė gydytoją, kuris garsėjo savo sugebėjimais gydyti dvasines žaizdas.
Gydytojas davė pacientui penkis vaistus ir liepė kasnakt keltis pirmą valandą nakties ir išgerti vieną iš jų.
Atėjo naktis.
Valdininkas išgėrė pirmuosius vaistus ir susapnavo turgavietę ir kaip ten toje turgavietėje apdriskėlis spjovė jam į veidą.
Iš nepakeliamo pažeminimo ir gėdos ligonis siaubingai rėkė ir pabudo.
Kitą naktį jis išgėrė antrąjį vaistą ir vėl sapnavo tą patį, bet vietoj gėdos pajuto šiurpinančią baimę.
Tą patį sapną valdininkas sapnavo ir trečią naktį, tačiau nebuvo jokios baimės, gėdos, jis pajuto tik gilų liūdesį.
Pareigūnas nustebo, bet nusprendė iki galo vykdyti nurodymus ir kitą naktį išgėrė ketvirtą vaistą.
Žinoma, jis vėl susapnavo tą patį sapną, tačiau šis sapnas nebebuvo toks skausmingas kaip ankstesnėmis naktimis, o valdininkas jautė tik lengvą nuostabą.
Penktą vakarą, netikėtai sau, valdininkas patyrė džiaugsmą.
Nežinodamas, ką galvoti, jis pakilo iš lovos ir iškart kreipėsi į gydytoją patarimo ir naujų vaistų.
– Kaip jautėtės išgėręs mano vaistus? – paklausė gydytojas.
– Visas naktis sapnavau tą patį sapną, kaip apdriskėlis į mane spjaudė, – atsakė valdininkas, – bet kiekvieną naktį šis sapnas sukeldavo manyje naują jausmą: aš patyriau gėdą, baimę, liūdesį ir nuostabą nuostabą.
– Ir paskutinę naktį pajutau džiaugsmą ir jaučiu jį iki šiol.
– Dabar aš sutrikęs ir nesuprantu, kaip iš tikrųjų turėčiau jaustis?
– Išklausęs valdininką, gydytojas nusijuokė ir pasakė:
– Nesvarbu, kas tau nutiko, jei tik gali susieti tai kas nutiko su tuo taip, kaip tau atrodo tinkama.
– Juk tik nuo tavo pasirinkimo priklauso, ar būsi laimingas, ar dėl kokių nors priežasčių nusiminsi.
Kalbant apie spjūvį į veidą, išmintingas žmogus paprasčiausiai nekreiptų į tai dėmesio, juolab, kad tavo skriaudikas yra išprotėjęs, o jo spjaudymas į tave nėra labiau įžeidžiantis nei vėjo gūsis, apipurškiantis tavo akis dulkėmis.
Išmintis:
Tik mes ir mes patys, sprendžiame kaip reaguoti į vieną ar kitą įvykį ar kaip bendrauti su kiekvienu sutiktu žmogumi.
Tik mūsų Ego neleidžia suprasti, kad mes ne „kūnai“, o sielos, kurios sėdi tame kūne ir tiesiog per akis stebi, per ausis klauso, per burną kalba ir ragauja, per nosį uosto, su rankomis liečia ir su protu – mąsto, ir kad niekas mūsų iš tikro nei mato, nei girdi, nei supranta, nes visi mato tik kūną.
Todėl tik nuo mūsų dvasinio prabudimo priklauso, kaip mes reaguosime į vieną ar kitą žmogų ar įvykį.
Visiems stiprybės!
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
