Šeštas jausmas
Spalio 11 diena
Penktadienis
Kerala, Indija
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie šeštą jausmą, kurį visi turime, bet kuriuo beveik nesinaudojame.
Paskaitykite:
Ši istorija iš Japonijos viduramžių laikų.
Vieną dieną, gražų pavasario rytą, didysis kardo meistras Tadzima-No-Kami vaikštinėjo savo sode, visiškai pasinėręs į žydinčių slyvų grožį. Už jo nugaros ėjo berniukas – ginklanešys, kuris nešė jo kardą.
Kad ir koks įgudęs būtų mano šeimininkas fechtuotis, – pagalvojo berniukas, – bet dabar, kai jis taip pasinėręs į apmąstymus, aš jį už nugaros galėčiau užpulti ir nukauti.
Tadzima staigiai apsisuko ir apsidairė, tarsi ko nors ieškotų.
Nieko nepamatęs grįžo į savo kambarį.
Atsirėmęs į stalą, jis kurį laiką stovėjo nejudėdamas ir dairėsi aplinkui, lyg būtų išprotėjęs.
Tai pamatęs, jo tarnas išsigando ir net bijojo prie jo prieiti.
Galiausiai jis paklausė pono, ar jis sveikas ir ar gali jam kuo nors padėti.
Tadzima atsakė:
– Esu gana sveikas ir jaučiuosi gerai.
Esu susirūpinęs dėl vieno įvykio, kurio negaliu paaiškinti.
Ilgalaikių fechtavimosi treniruočių dėka jaučiu prieš mane stovinčių ar šalia esančiųjų žmonių mintis.
Būdamas sode staiga pajutau mirties dvasių kvapą.
Apsidairiau aplinkui, bet, išskyrus mano berniuką – ginklanešį, šalia nebuvo nė vieno žmogaus.
Negaliu suprasti, iš kur atėjo tas mirties kvapas.
Man labai apmaudu, kad tapau toks išsiblaškęs.
Tai išgirdęs, berniukas – ginklanešys prisipažino, kad jis pagalvojo jog gali nukauti iš už nugaros savo šeimininką ir paprašė jo atleidimo už tokias mintis.
Anantara das išmintis:
Mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai yra materiali energija.
Mūsų mintys turi formą, spalvas, kvapą, gyvybinę energiją ir gyvenimo trukmę.
Apie ką pastoviai galvojame, tą ir pritraukiame, todėl visada reikia galvoti tik pozityviai.
Geriausiai galvoti apie šventuosius, šventyklas, Dievą, šventas knygas, šventus poelgius, tada labai greitai keisis visa mūsų energetika ir mums taps lengviau gyventi.
Dar geriau savo mintimis pastoviai visiems linkėti tik laimės, tada visi žmonės norės mums padėti ir mums bus lengva su visais bendrauti.
Linkiu gražių minčių.
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate/?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=URH9ETP88NLFS&ssrt=1702472681718
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
