Tikras gerumas
Spalio 21 diena
Pirmadienis
Kerala, Indija
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kaip mes kartais nesuprantame kas yra gerai ir kas yra blogai.
Paskaitykite:
Vienas mokytojas davė savo mokiniui laišką su nurodymu po mirties jį atplėšti ir parodyti savo įpėdiniui.
Laiške buvo rašoma: „Aš blogai elgiausi su šiuo mokiniu“.
Išgirdęs laiško turinį, mokinį apėmė liūdesį ir jis pasakė:
– Jis buvo toks kilnus, kad jo gerumas man atrodė jam pačiam žiaurus, palyginti su didžiausiu gerumu iš jo pusės, koks tik įmanomas pasaulyje.
Maždaug po metų mokytojo įpėdinis vėl pakvietė mokinį ir paprašė dar kartą pakomentuoti tą laišką.
„Dabar suprantu, – sakė mokinys, – kad žodžiai „blogai elgiausi“ buvo visiškai teisingi.
Paprasti žmonės demonstruoja draugiškumą, kai neturi ko vertingesnio pasidalyti.
Kas mums iki to, ar lobių dalintojas yra geras, ar žiaurus?
Jei sultono vergas dalija auksą, argi svarbu, ar jis tuo metu šypsosi, ar jis susiraukęs?
Gydytojas duoda vaistus ligoniui, kurie gydo, nesvarbu, kaip žmonėms jie atrodo, kartūs ar saldūs.
Anantara das išmintis:
Mums labai sunkus suprasti vienas kitą.
Net sutuoktiniams, kurie turėtų būti patys artimiausi vienas kitam, kasdien iškyla įvairiausių nesusipratimų vienas kito atžvilgiu.
Tėvams dažnai sunku suprasti savo vaikus, o vaikai dažnai nesupranta savo tėvų.
Sunku kartais ir mokiniams suprasti savo mokytojus, nes mokiniai dažnai viską vertina iš materialių supratimo ribų.
Tikras mokytojas mato mokinį, kaip mažą vaiką, kurį reikia užauginti iki tikro žmogaus, todėl mokytojo sprendimai ir nutarimai mokiniui dažnai būna nesuprantami ir sunkiai įvykdomi, tačiau tai nereiškia, kad mokytojas norėjo, kad jo mokiniui būtų blogai ar jo nurodymai buvo duoti nelaiku.
Kartais reikia laiko kol mokinys subręsta ir supranta, kad mokytojas visada norėjo jam tik gero ir nieko daugiau.
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate/?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=URH9ETP88NLFS&ssrt=1702472681718
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti