Trumparegystė!

Dienoraštis

Liepos 12 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien tokia pamokanti istorija. Paskaitykite!

Trumparegystė!

Kartą Gaznos sultonas Mahmudas (971 11 2 – 1030 04 30) vaikščiojo su išminčiumi Ahmedu Hussainu.

Tuo metu sklandė gandai, kad Ahmedas gali pasižiūrėti į bet kurio žmogaus sielą ir perskaityti jo mintis.

Sultonas troško priversti Huseiną parodyti savo mistines jėgas.

Bet Ahmedas visada atsakydavo Mahmudo prašymą, žodeliu – NE, nepasikeitė ir šį kartą jo atsakymas – Ne.

Tada sultonas nusprendė griebtis gudrumo ir pastatyti išminčių į tokias sąlygas, kad šis, nors ir netyčia, parodytų savo sugebėjimus.

– Ahmedai, – pašaukė jis išminčių.

– Taip?

Kaip manai, kas ten per žmogus, kuris stovi tolumoje?

– Ten stovi Ahmedas.

– O kuo jis verčiasi?

– Jis yra dailidė.

– Ar seniai jis valgė?

– Ne, neseniai ir kažką saldaus.

Sultonas liepė tarnams atvesti šį vyrą pas jį, o tada paaiškėjo, kad išminčius niekuo neklydo.

– Matai, – džiaugsmingai sušuko sultonas, – tu, gerbiamasis, slepi savo dvasines galias ir net atsisakai man papasakoti apie savo sugebėjimus.

Bet, pripažink, man vis tiek pavyko priversti tave pasinaudoti savo mistinėmis galiomis ir jei aš papasakosiu žmonėms apie tai, ką tik mačiau, gandas jus iškart pakels į šventųjų rangą.

Įdomu, kaip tuomet galima bus įvykdyti pagrindinį sufijų įsakymą – visada likti šešėlyje ir apsimesti paprastu žmogumi?

– Taip, sultone, – atsakė Ahmedas, – aš tikrai galiu skaityti mintis, bet niekas nežino, kada ir kaip tai darau.

Ir aš iš prigimties nenaudoju savo sugebėjimų dėl pasitenkinimo, todėl mano paslaptis liks neatskleista.

– Bet tu negali paneigti, kad ką tik pasinaudojai savo slaptomis žiniomis, ar ne?

– Kaip aš pasinaudojau? Aš niekuo nesinaudojau.

– Na, gerai, tada paaiškink, kaip tau pavyko taip tiksliai atsakyti į visus mano klausimus?

– Na, sultone, tai gana paprasta.

Kai tu man pašaukei, į tavo šauksmą šis vyras irgi atsisuko, todėl supratau, kad jo vardas toks pat kaip ir mano.

Kad jis stalius, supratau, kai pamačiau, kad šiame miške jį domina tik tie medžiai, kurie labiausiai tinka šiam amatui.

Na, o iš to, kaip jis iš visų jėgų vaikė aplink ji skraidančias bites, kurios bandė prisiliesti prie jo lūpų, supratau, kad jis neseniai valgė saldumynus.

Išmintis:

Didžioji žmonijos dalis šiais laikais tapo labai nepastabi.

Mes dėl savo neramaus proto nebepastebime nei kaip teka, nei kaip leidžiasi Saulė.

Mes nebepastebime iš kurios pasaulio pusės pučia vėjas.

Mes nesusigaudome kada lis ir kada bus giedra.

Mes nebemokame paaiškinti sapnų.

Mes nebemokame atsiprašyti, padėkoti ir priimti visko kas vyksta aplink mus, kaip Dievo pokalbį su mumis.

Mes tikrai daug ko nebemokame ir ateityje dar labiau atbuksime, nes norime būti nepriklausomi ne tik vienas nuo kito, bet ir nuo Paties Dievo.

Jūsų tarnas

Anantara das