Dienoraštis
Kovo 26 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien viena pamokanti istorija apie mūsų vidų.
Paskaitykite.
Užvertos durys…
Vienas žinomas dailininkas nutapė savo eilinį darbą ant drobės.
Po to tas dailininkas surengė savo parodą.
Į parodą susirinko daugybė žurnalistų, fotografų ir kitų žinomų žmonių.
Kai atėjo laikas atidaryti parodą, dailininkas nuėmė nuo išstatyto apžiūrai darbo audinį, kuris dengė tą paveikslą.
Visi pradėjo ploti.
Paveiksle buvo pavaizduotas Jėzus, kuris švelniai beldėsi į vieno namo duris.
Pats Jėzus atrodė labai gyvas.
Priglaudęs ausį prie durų, Jis lyg norėjo išgirsti, ar kas nors iš vidaus jam atsako tuo pačiu.
Visi žavėjosi puikiu meno kūriniu.
Tačiau vienas smalsus lankytojas rado paveiksle vieną klaidą.
Duryse nebuvo nei spynos, nei rankenos.
Ir tas smalsus lankytojas, paklausė dailininko:
– Bet atrodo, kad tos durys uždarytos iš vidaus. Tos durys neturi net rankenos. Kaip gi tam Jėzui, įeiti į vidų?
– Taip ir yra, – atsakė dailininkas.
– Tos durys – tai žmogaus širdis.
– Ir tos durys gali atsidaryti tik iš vidaus.
Išmintis:
Mes visi laukiame, kad į mūsų gyvenimą ateitų: Meilė, džiaugsmas, atjauta, laimė, sėkmė ir kiti gerumai.
Tačiau, kad tai ateitų, mes turime kažką daryti su savimi.
Pradžiai reikia atidaryti bent duris.
Pradžiai reikia bent atverti kažkam savo širdį.
Nuolankiai
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
