„Meilės kančios“!

Sausio 5 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Paskaitykite šiandien laišką ir atsakymus dėl nutrūkusios „draugystės“.

Štai laiškas ir atsakymas!

Sveiki.

Noriu paprašyti Jūsų patarimo.

Norėčiau, kad perskaitytumėte, nes neturiu kam atverti širdies.

Paskutiniu laikotarpiu jaučiuosi labai blogai, esu išsekusi, be nuotaikos, kasdien verkiu, nemiegu naktimis, daug galvoju ir nepaleidžia mintys dėl mano draugo, su kuriuo draugavome romantiškai prieš kelis mėnesius, vienas kitam jautėme šiltus jausmus, dalinomės akimirkomis, labai daug rašinėdavomės, siųsdavome nuotraukas vienas kitam ir aš jaučiausi laiminga.

Bet taip gavosi, kad nebebendraujame, nei aš jam, nei jis man (nebesusirašome) tikriausiai, draugui, aš nebeesu svarbi ir ,,išblėso jausmai” kuriuos jis man kažkada jautė. Taip staigiai nutrūko bedravimas ir lyg dabar būtume nepažįstami, tarsi būčiau niekas. Paskutinę žinutę neseniai parašiau aš, vienas kitą pasveikinome su šventėmis. Bet daugiau nieko, nei prieš, nei po švenčių. Kontaktas dingęs. Stebiu jo socialinius tinklus – matau, kad leidžia laiką ne vienas, koncertuose ir pan., manau, kad jis tiesiog gyvena toliau kaip gyvenęs savo gyvenimą ir aš jam neesu svarbi ar reikalinga.

Aš per daug apie jį galvoju ir lieju ašaras dieną, naktį. Aš esu jautri ir labai stipriai prisirišu prie žmogaus. Tai noriu paklausti, ar gali būti, kad mano tos mintys, ašaros ir galvojimas apie jį, kaip energija – energetiškai persiduoda jam?
Ir aš jį tokiu būdu ,,maitinu” savo energija?
O jeigu aš kažkaip nutraukčiau energetinius ryšius, ar Jis tai tikrai pajustų? Ir kaip man tai padaryti? Kokios technikos? Aš žinau, kad jeigu galvosiu ar negalvosiu, verksiu ar džiaugsiuosi nuo to niekas nepasikeis.
Tai gal geriausia būtų nustoti galvoti apie jį. Kartais pagalvoju, kad tikriausiai aš dėl visko kalta ir mano kaltė, kad taip gavosi. Bet ar gerai ir ar verta kaltinti save? Jeigu nuo to niekas nepasikeis, tik jausiuosi blogiau.

Dabar labai norėčiau pajusti savo ramybę, vėl jaustis gerai, mažiau galvoti apie tai: kaip pasielgiau, ką pasakiau, ko nepadariau ir pan.,
Noriu susigrąžinti sau savo gerą būseną, nuotaiką. Nes dabar jaučiu, kad mano “širdelė” įtampoje.
Bandau tas emocijas išjausti, su jomis pabūti, išgyventi jausmus ir juos paleisti.

Aš ant nieko nepykstu, nejaučiu kažko neigiamo, dabar noriu tik gražiai. Bet vis tiek SUNKU.
Aš taip smarkiai palaipsniui prie to draugo prisirišau, kad su juo bendraudama jausdavausi “užsipildžiusi” ir daugiau man nieko nereikėdavo tik kasdienio bendravimo su juo. Ir šiuo metu, galimas atvejis, kad aš jam jaučiu stiprius jausmus, o jis man nieko ir nebenori to, kas buvo praeityje, seniau draugas man rodė dėmesį, rūpinosi, norėjo bendrauti, jautė jausmus man, kalbėjo apie planus, tačiau per laiką viskas pasikeitė. Ir tai tikriausiai daugiausiai yra mano kaltė ir klaidos, kad taip gavosi. Vis kažkokios vilties turiu, kad vėl bendrausime, bet tikriausiai, kaip visada prisigalvoju ko nereikia. Nežinau, ką man daryti.

Jeigu nors perskaitysite labai Jums už tai dėkoju, man nuo to bus iškart geriau.

Atsakymas:

Laba diena,

Kiekvienas žmogus pats sau susikuria džiaugsmus ir kančias, tik dažniausiai mes to patys nesuprantame.

Kaip Jums padėti?

Šventraščiai sako, o jie nemeluoja, kad visų kančių priežastis – mūsų prisirišimas prie kažko tai šiame materialiame pasaulyje.

Štai, kai Jūs skaitysite mano atsakymą pabandykite visam gyvenimui ir amžinybei tai suprasti ir įsisąmoninti.

Jūs ieškojote žmogaus, kuris Jus apgintų nuo vienatvės ir kuris Jums teiktų kasdien džiaugsmą.

Jūs jį radote kažkuriam tai laikui ir Jums buvo gera su juo, tačiau tas laikas dabar jau baigėsi ir Jūs gyvenate tik prisiminimais iš praeities ir svajonėmis apie ateitį, kad gal viskas susitvarkys ir vėl viskas bus, kaip anksčiau.

Tačiau, kaip anksčiau jau nebebus.

Kodėl?

Atsakymas:

Kiekvienam žmogui šiame pasaulyje būdinga tenkintis.

Žmogus tenkinasi akimis, ausimis, liežuviu, nosimi, lietimu ir protu.

Štai tas vyras ir Jūs tenkindavotės pagrinde akimis ir mintimis.

Tačiau problema ta, kad mūsų juslės (akys, ausys, liežuvis, nosis, lietimas ir protas) per kurias mes kontaktuojame su šiuo pasauliu, prisipildo malonumų ir tampa tuo metu sočios.

Paskui kažkuriam laikui praėjus jos šiek tiek apsivalo ir vėl nori malonumų, bet jau su kitu žmogumi, partneriu, maistu, gyvūnais, kelionėmis, daiktais ir viskuo kas mus supa.

Taigi tas žmogus „prisivalgė“ Jūsų, nes jo ketinimai buvo tik pasitenkinti per Jus ir dabar jis valgo naujus malonumus su kitomis moterimis.

Ir paskui jis gali ieškoti kitų moterų arba grįžti pas Jus ir dar kažkiek „atsikąsti“ Jūsų, kai atsiras vietos jos pasitenkinimo induose.

Tas mechanizmas (pasitenkinti) būdingas visiems gyvūnams ir jie tik taip gyvena ir tuo pačiu būdingas beveik kiekvienam žmogui, kol žmogus neišauga iš gyvūno ir netampa tikru žmogumi.

Jūs taip pat juo tik tenkinotės ir dar būtumėte tenkinusis, tačiau Jūs jam pasidarėte jau nebeskani ir jis rado skanesnį kąsnį.

Kodėl aš taip rašau?

Atsakymas:

Kad suprastumėte žmogaus psichikos veikimą ir nebedarytumėte toliau tokių pat klaidų ir daugiau nekentėtumėte.

Su vyru Jūs turėtumėte bendrauti tik tuo atveju, jeigu jis Jus ves.

Jeigu bendraujate su vyru, kuris net negalvoja Jūsų vesti, Jūs visada kentėsite.

Jeigu bendraujate su vyru pati irgi galvodama, kad Jums tik būtų gera ir negalvojate tekėti, irgi reikės kentėti.

Toks yra Visatos dėsnis.

Už viską dėl ko žmogus tenkinasi, jis turi sumokėti kančios kaina.

Jeigu norėsite ateityje nekentėti, tai bendraukite su tuo vyru, kuris bus pasiruošęs Jus vesti, kitaip Jūsų laukia tik kančia.

Todėl norint, kad į gyvenimą ateitų patikimas vyras, kuris ves, nepames, neapgaus, reikia pačiai išsiugdyti tikros moters charakterio savybes, kitaip lauks tik nusivylimas, nes Jūs galite pritraukti tik tokį vyrą, kokia esate viduje pati.

Reikia suprasti, kad beveik kiekvienas vyras ieško tik malonumų, bet nenori prisiimti atsakomybės globoti moterį iš tikro taip kaip reikia ją globoti.

O globa prasideda tik vedus ir ištekėjus, o visa kita yra tik pasitenkinimas.

Kaip Jums rasti ramybę?

Ramybę kol kas sunku bus rasti, nes Jūsų protas apnuodytas tais atsiminimais, kuriais Jūs tenkindavotės ir viltimi, kad gal „Jis sugrįš“.

Tai vadinasi iliuzija ir po iliuzijos visada seka tik kančia.

Net, jeigu jis grįžtu ir Jūs toliau bendrautumėte, kaip bendravote, tai savo protą tik toliau nuodytumėte ir vėliau vis tiek kentėtumėte, nes kaip ir rašiau po pasitenkinimo visada seka kančia.

Jeigu norite dabar savo protą atitraukti nuo to vyro, tai užsiimkite kažkokia tai veikla, kuri Jus panardintų kiekvienai akimirkai kažkur kitur, kad nereikėtų vis apie jį galvoti.

Toliau, jeigu labai skauda ir norisi verkti, tai verkite, bet tuo pačiu garsiai melskitės kartodama šventus Dievo vardu ir taip Jūsų širdelė apsivalys.

Dar geriau iš vis kasdien, rasti vietą kur galėtumėte garsiai melstis, kad atitrauktumėte savo protą nuo to vyro.

Ir visagalis laikas Jums padės nuo jo atsirišti.

Jeigu norite iš vis nuo jo atsirišti, tai ištrinkite visas jo žinutes, jo profilį, išmeskite visas jo dovanotas dovanas ir tada pagreitinsite kančios pabaigą.

Tol kol jį sveikinsite, žiūrėsite ką jis veikia socialiniuose tinkluose – kentėsite.

Jeigu Jūs dar kažko tikitės, tai šviesiai tiesiai parašykite, kad norite būti jo žmona, mylite jį ir pasiruošusi dėl jo aukotis visą gyvenimą.

Jeigu negalite to parašyti arba žinote, kad neištekėsite už jo, tai kam reikia Jums tokių santykių?

Tol kol Jūs bendraujate su kažkokiu vyru su kuriuo tik tenkinatės ir žinote, kad už jo neištekėsite, tai Jūs senstate ir prarandate galimybę realiai ištekėti, nes tuo metu, kaip ir turite vyrą, tačiau tuo metu negali į Jūsų gyvenimą ateiti tikras vyras.

Štai tokia yra realybė.

Kadangi mums kiekvienam reikia turėti artimą žmogų, žmones, tai Jums padėti gali tėtė, mama, močiutė, senelis, vyresnė dvasinga moteris, dvasinis mokytojas, kunigas.

Tiems žmonėms Jūs galite atverti širdį ir jie Jūsų neapvogs ir nenuskriaus.

Jeigu kol kas tokių žmonių nėra ar nepasitikite tėčiu, mama ar dar kuo, tai pasistatykite ant stalo Jėzaus ar Marijos, ar Dievo, ar dvasinio mokytojo nuotrauką ir garsiai kasdien išsakykite tai kas guli ant Jūsų širdies.

Taip Jūs tiesiogiai turėsite bendravimą su Dievu.

Energetiškai tai Jūs to vyro nemaitinate, nes jis jau gauna energijos iš kitų moterų, tačiau iš Jūsų energiją keliauja tiesiai demonams.

Jie tikrai ją iš Jūsų pasiima tomis minutėmis, valandomis ar net dienomis, kai tik Jūs mąstote apie tą vyrą ar verkiate dėl jo.

Tokia deja realybė.

Mes esame energetinis maistas ir pusdieviams, ir demonams, ir šmėkloms, priklausomai apie ką mąstome.

Jeigu labai, labai sukunku tai pabandykite pagyventi vienuolyne ar ašrame, kad nurimtų protas ir pradėtumėte gyvenimą iš naujo.

Visada galite rašyti man arba gal Jūsų aplinkoje yra daugiau žmonių, kurie gali Jus suprasti ir nesavanaudiškai Jums padėti.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das