Anantara das dienoraštis
Rugsėjo 26 diena
Antradienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti vienos moters istorija.
Aš viską turiu…
Su vyru stovėjome kavinėje ir gėrėme kavą.
Mano vyras buvo jaunas ir gražus, ir aš jį mylėjau.
Aš vilkėjau seną paltą, kuris mano manymu griovė visą mano gyvenimą.
Aš kentėjau nuo nepilnavertiškumo komplekso ir nekenčiau šio palto, kuris manęs nešildė, o tik darė visai negražią.
Kavinė buvo pigi, o kava neskoninga.
Ir aš svajojau, kad kada nors ateis laikas ir mes gražiame restorane išgersime geros kavos ir aš būsiu madingai apsirengusi.
Tačiau mano vyras žiūrėjo į mane spindinčiomis akimis.
Jis mane mylėjo ir nežinojo, dėl ko man liūdna.
…Jis mirė jaunas, o aš pasilikau.
Ir po to mano gyvenime buvo daug įvairių kavinių ir visokiausių kavų.
Buvo ir daug madingų paltų.
Bet jo ten jau nebuvo.
Labai dažnai prisimenu šį epizodą, kai turėjau viską ir apie tai nežinojau…
Išmintis:
Jeigu sustotume bent kelioms minutėms ir giliai susimąstytumėme, tai pajaustumėme, kad mes viską turime jau dabar.
Mes visi jau viską turime dabar, tačiau to tiesiog nežinome, nes bėgame ir giliai nesusimąstome.
Kai praeina gyvenimas ir pajaučiame, kad viskas baigiasi, laiko atgal atsukti jau nebeįmanoma.
Kai gyvenimas praeina, mes verkiame, skundžiamės, gailimės, dejuojame, apgailestaujame, kaltiname kitus ir save.
Todėl jau šiandien sustokime ir pasakykime – aš viską turiu, aš viską turiu, aš viską turiu ir būkime laimingi jau šiandien….
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti