Balandžio 5 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Tema: Apie Laimę ir Meilę!
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija!
Paskaitykite:
Kartą, kai pati Laimė buvo maža ji paklausė savo tėvo:
– Kur dingsta meilė žmonių gyvenime?
– Ji miršta, – atsakė tėvas.
– Žmonės, sūnau, nebrangina to, ką turi. Jie tiesiog nemoka mylėti!
Ir susimąsčiusi Laimė savyje prisiekė:
– Kai užaugsiu didelė aš padėsiu visiems žmonėms.
Laimė augo ir tapo didelė.
Ji prisiminė savo pažadą ir stengėsi padėti žmonėms, bet žmonės to negirdėjo ir nematė, kad Laimė nori jog jie būtų laimingi.
Ir pamažu Laimė iš didelės ėmė virsti maža ir tokia sustingusia moterimi.
Ji labai išsigando, kad jos pačios gali nebelikti ir tada leidosi į tolimą kelionę ieškoti vaistų nuo savo ligos.
Kiek laiko praėjo Laimė nesuvokė, tačiau savo kelyje ji nieko nesutiko, tik jai darėsi vis blogiau ir blogiau.
Ir kartą Laimė sustojo pailsėti.
Ji išsirinko plačialapį medį ir po juo atsigulė.
Ir vos tik Laimė beveik užsnūdo, kai išgirdo artėjančius žingsnius.
Atmerkus akis ji pamatė, kad netoli jo vaikštinėja nuskurusi senutė, apsirengusi tik skrmalais, basa ir su lazda.
Laimė puolė prie tos senutės norėdama jai padėti:
– Sėsk. Tu tikriausiai esi pavargusi. Tau reikia pailsėti ir atsigauti.
Senos moters kojos susvyravo, ir ji tiesiogine prasme griuvo ant žolės.
Po trumpo poilsio senutė papasakojo Laimei savo istoriją:
– Gėda, kai mane laiko tokiu sena ir neįgalia, bet aš dar esu visai jauna ir niekas nežino, kad mano vardas Meilė!
– Vadinasi, tai tu Meilė, nustebo Laimė.
Bet man buvo pasakyta, kad Meilė yra gražiausias dalykas pasaulyje!
Meilė įdėmiai pažvelgė į Laimę ir paklausė:
– O koks tavo vardas?
– Laimė.
– Štai taip? Ir man taip pat buvo pasakyta, kad Laimė turi būti graži, o dabar žiūrėdama į tave, to nepasakysi.
Ir tardama tuos žodžius, ji iš savo skudurų ištraukė veidrodį.
Laimė, žiūrėdama į savo atspindį, pasibaisėjo savimi ir pradėjo garsiai verkti.
Meilė atsisėdo prie jos ir švelniai apkabino ją.
– Ką mums padarė šie pikti žmonės ir likimas? – sušuko Laimė.
– Nieko, – pasakė Meilė, – Jei būsime kartu ir rūpinsimės viena kita, greitai tapsime vėl jaunos ir gražios.
Ir po tuo plačialapiu medžiu Meilė ir Laimė susitarė, kad jų sąjunga bus amžina.
Nuo tada, jei Meilė palieka kažkieno gyvenimą, Laimė išeina kartu su ja, jos neegzistuoja atskirai.
Tačiau žmonės iki šiolei vis dar to nesupranta…
Išmintis:
Iš tikro šiuolaikiniame amžiuje žmonės net nežino kas yra Meilė ir Laimė!
Žmonės Meile ir Laime vadina tuos momentus, kai pasitenkina. Tačiau tokia jų Laimė ir Meilė būna labai trumpalaikė ir kūniška.
Po pasitenkinimo žmonės vėl panyra į įvairių problemų sprendimus ir nesijaučia laimingi ir mylimi.
Žmonės net nežino, kad mylėti galima kiekvieną akimirką ir laimėje būti galima visą amžinybę.
Šventraščiai sako, kad kol žmogus nepamilsta Dievo jo meilė visada yra su išskaičiavimu, tai reiškia, kad tokia meilė nėra tyra.
Linkiu išmokti mylėti ir branginti kiekvieną šio gyvenimo akimirką.
Su meile!
Nuolankiai
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
