,

Būkite dėmesingi savo artimiesiems…

Būkite dėmesingi savo artimiesiems…

Rugsėjo 11 diena

Trečiadienis

Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji,

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien straipsnis apie tai, kad mes turime branginti tas akimirkas, kai esame kartu su savo artimaisiais…

Paskaitykite:

Alio…

– Labas…

– Labas…

– Norėčiau tave pamatyti…

– Šiuo metu esu šiek tiek užsiėmusi ir aš tau perskambinsiu vėliau …

Skambutis po 20 minučių iš to paties numerio…

  • Aš dar neatsilaisvinau…
  • Panele, prašau atleisti, jums skambina iš greitosios. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Tikriausiai esate žuvusiojo žmona ar draugė?

– Kokio žuvusio… kokia žmona… kas atsitiko…?

— Tiesiog mirusiojo telefone jūs buvote įrašyta pirma sąraše ir ten buvo parašyta –  Mylimoji…

Sunku apibūdinti žmogaus būseną tokioje situacijoje… ašarų visai nebuvo, ne. Ji buvo tiesiog šiek tiek šokiruota ir negalėjo visiškai patikėti tuo, kas atsitiko. Paskutinį kartą jis skambino pakeliui į jos darbą. Kaip vėliau paaiškėjo, į priešpriešinio eismo juostą kaktomuša išlėkė sportinė mašina ir gyvųjų neliko…

Sėdint prie rašomojo stalo… galvoje sukosi įvairios mintys: O gal tai išdaiga? Gal jis tiesiog nusprendė pajuokauti? Mylimoji… kaip jis mane pavadino savo pažystamų rate mylimąją? ne, ne… aš apie tai negalvoju… ir staiga, to nesitikint, jos akys staiga prisipildė ašarų… lyg tik dabar suprato. viskas, kas buvo… nebėra to, kuris ją mylėjo, kurį matydavo beveik kasdien, iš kurio gaudavo tokias sms žinutes: labas rytas, laikas keltis. Nėra kito, kuris galėtų ją kasdien nešioti ant rankų, nežiūrint į tai  ar lyja ar sninga…

Ji atsimerkė nuo švelnios šiltos rankos prisilietimo, kuris nubraukė ašarą nuo skruosto… Pamatė jį… ir kaip niekad stipriai suspaudė savo glėbyje, nuo ko jis, žinoma, neteko žado…

– Atleisk, kad priverčiau tave taip ilgai laukti… Aš dabar tavo…

Šešeri metai jam pasirodė niekai, palyginti su šia akimirka… Vienintelis klausimas, kuris jį vis dar kankina: kas jai padarė tokią didelę įtaką… Ji papasakojo jam apie savo sapną, bet jis netikėjo, kad sapnas gali paveikti taip žmogų… bet kas žino… visko šiame gyvenime gali nutikti…

Būkite dėmesingi savo artimiesiems…

Anantara das išmintis:

Visi kas mums yra labai artimi ir kuriuos mes labai mylime, pradings visiems laikams kartu su mūsų mirtimi.

Net, jeigu sekantį gyvenimą mes ir gyvensime kartu su savo dabartiniu vyru ar žmona, mes jų neatpažinsime, nes ir dabar nieko neatpažįstame iš praeitų gyvenimų.

Branginkime šias akimirkas kai kažką mylime, kai likimas leidžia būti kartu, džiaugtis artumu ir kito žmogaus gerumu, nes daugiau tokios pat akimirkos niekada nepasikartos.

Kasdien pasakykime savo artimajam, kad jį mylime…

Jūsų tarnas

Anantara das

Kas norite pastoviai gauti mano dienoraščių išklotines, užsiregistruokite šioje nuorodoje.

https://contribee.com/anantara-das-vedos-visiems

Mielieji,

Mes statome naują Dvarakos šventyklą ir kas nori padėti pastatyti Dvarakos šventyklą ir pajausti, kad ten yra dalis Jūsų širdies, galite tam šventam tikslui padaryti paaukojimą.

Mes būsime labai dėkingi Jums už visus paaukojimus.

Rekvizitai kur galima paaukoti:

Vedų Kultūros Universitetas

LT18 7300 0101 3321 8465

Kas nori paremti per Paypal:

https://www.paypal.com/donate/?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=URH9ETP88NLFS&ssrt=1702472681718

Jūsų tarnas

Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *