Ananda – (Palaima)
Gruodžio 11 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie artimiausią Budos padėjėją, mokinį Anandą.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Ananda davė vienuolio įžadus kartu su kitais Šakijų šeimos princais – Devadatta, Anuruddha, Bhaddiya, Bhagu ir Kimbila.
Prie bendruomenės Ananda prisijungė būdamas 37 metų, kai tuo metu Buda jau dvejus metus skelbė Dharmą.
Ananda artimiausiu Budos mokiniu ir padėjėju tapo tik po dvidešimties vienuolystės metų.
Vienuolių susirinkime Buda, būdamas 55 metų, paskelbė, kad nori susirasti sau patikimą ir ištikimą pagalbininką:
Per dvidešimt vienuolystės metų, kaip Sanghos įkūrėjas, turėjau daug įvairių palydovų, tačiau iš tikrųjų nė vienas iš jų nepriekaištingai neatliko savo pareigų, nes visada pasireikšdavo tam tikras išsiblaškymas.
Dabar man penkiasdešimt penkeri ir man reikia patikimo palydovo.
Mokiniai pradėjo siūlyti ir girti save, bet Ananda kukliai tylėjo nuošalyje.
Paklaustas, kodėl jis nesisiūlo tarnauti Budai, Ananda atsakė, kad pats Buda turėtų nurodyti, kas jam labiausiai tinka padėti.
Jis rodė absoliutų pasitikėjimą Mokytoju ir nedrįso atvirai išreikšti noro tapti jo palydovu.
Buda parodė pritarimą Anandai ir paskyrė jį savo palydovu.
Ananda atsakydamas į mokytojo pageidavimą, atvirai paprašė Mokytojo įvykdyti aštuonias sąlygas:
neduoti jam dovanotų drabužių;
neatiduoti jam maisto, gauto kaip išmaldos;
nesiūlyti savo poilsio vietos;
nesiimti su savimi į asmeninius susitikimus;
suteikti jam privilegiją lydėti tolimus svečius;
turėti galimybę bet kuriuo metu užduoti Budai klausimų apie Mokymą;
peradresuoti kvietimus valgyti Budai;
turėti galimybę dar kartą ir asmeniškai išklausyti pamokymus Anandai nedalyvaujant viešuose Budos pamokslavimuose.
Ananda paaiškino bendruomenei, kad šios sąlygos būtinos, kad žmonės neabejotų jo nesavanaudiška tarnyste ir kad jis galėtų toliau žengti į priekį savo dvasiniame kelyje, atlikdamas pareigas Mokytojui.
Buda Anandos reikalavimus laikė pagrįstais ir jiems pritarė.
Nuo tada Ananda tapo nuolatiniu Budos Šakjamunio padėjėju ir toks liko iki Budos išėjimo.
Kadangi jis nuolat buvo šalia ir turėjo galimybę klausytis jo pamokslų ir dalyvauti pokalbiuose su mokiniais, o kartu turėjo nuostabią atmintį ir įžvalgumo išmintį, būtent jis vėliau galėjo perteikti Mokymą pažodžiui.
Tarp Budos mokinių jis teisėtai buvo laikomas Dharmos globėju.
Prieš palikdamas šį pasaulį Buda atkreipė dėmesį į Anandos nuopelnus ir įspėjo jį tęsti savo praktiką:
Ilgą laiką, Ananda, tu tarnavai Tathagatai (Budai) su šventa meile, rūpestingai, su džiaugsmu panaudodamas visą kūną beribiai atsidavimo tarnystei.
Tu sukaupei didelius nuopelnus, Ananda.
Dabar panaudok visas savo jėgas praktikai ir greitai išsivaduosi iš samsaros.
Anantara das išmintis:
Būti mokiniu yra didelė malonė.
Būti tikru mokiniu yra didelė retenybė.
Kiekvienas mokytojas yra savo mokytojo mokinys.
Be mokytojo neįmanoma pasiekti išsivadavimo iš gimimo, senatvės, ligų ir mirties.
Žmogaus gyvenimo prasmė – rasti tikrą mokytoją ir jam tarnauti.
Ir tik tarnaujant tikram dvasiniam mokytojui atsiveria gyvenimo prasmė.
Linkiu visiems surasti savo dvasinį mokytoją.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
