Išbandymai

Birželio 3 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius

Tema: Išbandymai

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien noriu pasidalinti viena pamokančia istorija!

Paskaitykite:

Viena moteris atėjo į šventyklą ir nusipirkusi žvakę, užtikrintai ją uždegė ir įdėjo į žvakidę.

Bet kai tik ji pradėjo skaityti maldą, žvakė užgeso.

Moteris susigėdusi vėl uždegė žvakę ir atsargiai padėjo atgal į vietą.

Jai nespėjus ištarti nė kelių žodžių, ugnis vėl užgeso.

Nuoširdžiai susijaudinusi, ji vėl atsargiai paėmė ir lėtai atnešė dagtį prie vienos iš degančių žvakių. Ji trakštelėjo, bet užsidegė.

Moteris lėtai pastatė ją į tuščią vietą ir, neatitraukdama nuo jos akių, pradėjo skaityti maldą.

Tada šviesa vėl ėmė mažėti ir užgeso, išpūsdama dūmų čiurkšlę.

Panika, baimė, sumišimas – viskas susimaišė!

Ji puolė prie kunigo: – Tėve šventas! Mano žvakė visą laiką užgęsta. Ar Viešpats nusisuko nuo manęs ir nenori išgirsti mano maldos? O gal aš tokia nuodėminga, kad mano auka Jam nepatinka?

Ką turėčiau daryti?

– Paimk kitą žvakę. Tau tiesiog pakliuvo brokuota žvakė, – nusišypsojo jis jai.

Išmintis:

Kiekvieną akimirką visa Visata rašo kiekvienam iš mūsų laišką, tačiau to laiško mes nematome, o jeigu ir matome, tai nemokame jo perskaityti.

Kartais mes viską priimame rimtai, o kartais kur reikėtų būti rimtai, mes juokiamės.

Kadangi nežinome tikros tiesos mes visada spėliojame.

Spėlionės – tai ne tiesa, tai ne žinojimas, tai tik proto kančios.

Spėlionės – tai iliuzija ir jos niekada nesuteiks tikros laimės.

Realybė ta, kurią jaučia širdis ir ta, kuria perteikia dvasiniai mokytojai, šventraščiai ir bendravimas su atsidavusiais.

Su meile!
Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das