Įsimylėjimas ir realybė!
Gruodžio 12 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie artimiausią Budos mokinį Anandą, kurį beprotiškai buvo įsimylėjusi Matanga.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Tarp Budos pasekėjų – mokinių, vienuolis Ananda buvo jauniausias, gražiausias ir protingiausias, todėl jis patiko visoms moterims.
Vieną dieną, po išmaldos rinkimo, Ananda ėjo per Sravasti kaimelį.
Jis pamatė šulinį, prie kurio stovėjo valstietė, vardu Matanga.
Ananda buvo labai ištroškęs ir todėl paprašė merginos paduoti jam vandens.
Matanga atpažino Anandą jauname vienuolyje ir nedrąsiai atsakė: Gerbiamasis! Esu valstietė. Aš nedrįstu tau duoti vandens.
Išgirdęs tuos žodžius, Ananda paguodė ją: Esu vienuolis, vienodai pagarbiai elgiuosi ir su turtingaisiais, ir su vargšais!
Matanga pagarbiai padavė vandens Anandai, o šis jai maloniai padėkojo linktelėdamas.
Matangą pamalonino jo dėkingas gestas ir pakerėjo jo žavesys bei grožis.
Jos širdis buvo pilna meilės ir susižavėjimo.
Nuo tos akimirkos Matanga pradėjo siekti susitikimo su Ananda.
Kai vienuolis Ananda išeidavo iš Džetavanos vienuolyno, ji sekdavo jam iš paskos.
Visi Anandos bandymai atsiriboti nuo merginos buvo nesėkmingi.
Lietaus sezono metu Buda ir jo mokiniai nepaliko vienuolyno sienų ir Matanga tris mėnesius su nerimu laukė Anandos pasirodymo.
O kai jis vėl išėjo rinkti išmaldos, įsimylėjusi mergina vėl pradėjo jį persekioti.
Ananda jautėsi bejėgis prieš Matangos meilę.
Jis grįžo į vienuolyną ir atsiklaupęs prieš Budą, pasakė: Buda! Moteris, vardu Matanga, bando mane suvilioti. Ji seka paskui mane visur. Prašau, padėk man išvengti jos dėmesio.
Buda nusišypsojo ir atsakė: Ananda, ar žinai, kodėl esi toks bejėgis prieš moterį?
Tu per gerai klausaisi ir mokaisi, tai ką aš sakau, bet per mažai dėmesio skiri praktikai ir mūsų kelio įstatymų laikymuisi.
Tu susiduri su pagunda, bet neturi jėgų jai atsispirti.
Nesijaudink, aš tau padėsiu.
Jei laikysiesi mano patarimo, daugiau niekada nepateksi į tokią bėdą.
Buda paprašė atvesti pas jį Matangą.
Galbūt būtent šį Budos ir Anandos pokalbį Tibeto Lama Kyabje Kalu Rinpoče interpretuoja ir aprašo savo knygoje „Apšviestas protas“:
Ananda, Šakjamunio Budos pusbrolis, turėjo labai gražią žmoną ir buvo aistringai prie jos prisirišęs.
Todėl, skirtingai nei jo brolis, jis nenorėjo mesti gyvenimo įprastame pasaulyje.
Galų gale Buda Šakjamunis įtikino jį priimti vienuolystę, tačiau Anandai buvo sunku būti vienuoliu, nes jį traukė pasaulietiškas gyvenimas ir jis nusprendė pabėgti iš vienuolyno.
Tada Buda Šakjamunis su savo stebuklinga galia nunešė jį į kalną, kur gyveno sena pasiligojusi beždžionė.
Kas gražesnė, tavo žmona ar ši sena beždžionė? – paklausė Buda Anandos.
Žinoma, mano žmona ir to neįmanoma net lyginti!
Ir tada Buda perkėlė jį į dieviškąjį pasaulį, kur jiedu pamatė nuostabius rūmus, kuriuose gyveno pusdieviai ir deivės.
Vienuose rūmuose buvo deivė, spindinti savo puošnumu, bet nebuvo jokio pusdievio.
Kodėl, čia nėra tos deivės vyro, paklausė Ananda.
Ir tose rūmuose jam atsakė, kad Žemėje gyvena tikras Ananda, vienuolis ir Budos giminaitis ir jis čia atgims, sekantį gyvenimą, dėl savo teigiamų veiksmų, kuriuos jis atlieka šiame gyvenime.
Ananda susižavėjo, atsigręžė į Budą Šakjamunį ir Buda vėl jo paklausė:
Na, kas gražesnė: tavo žmona ar ši deivė?
Ši deivė yra nepalyginamai gražesnė, kaip ir mano žmona yra gražesnė už tą beždžionę.
Sugrįžęs į žmonių pasaulį, Ananda, įkvėptas tokios ateities, labai uoliai pradėjo laikytis vienuolystės drausmės.
Tačiau Šakjamuni Buda paskelbė vienuoliams:
Ananda laikosi savi disciplinos, kad atgimtų tarp jaunų deivių, o jūs – kad įveiktumėte visas kančias.
Jo gyvenimo motyvas yra neteisingas, todėl neturėtumėte su juo bendrauti.
Ananda buvo labai prislėgtas ir paklausė Šakjamunio Budos, ką jis turėtų daryti toliau.
Tada Buda pakvietė jį pasivaikščioti po pragarą ir nuvedė į vietą, kur kankintojai šurmuliavo prie katilo su verdančiu vandeniu.
Ananda paklausė, ką jie čia daro ir jie atsakė:
Buda Šakjamunis turi pusbrolį, tikrą vienuolį Anandą.
Jis laikosi savi disciplinos, kad atgimtų rojaus pasaulyje.
Ir Ananda čia atsidurs, kai jo dieviškoji karma bus išnaudota.
Grįžęs į Žemę Ananda visiškai pasikeitė ir pradėjo praktikuoti, kad atsikratytų visų samsaros kančių.
Jis tapo puikiu vienuoliu.
Ananda išėjo už vienuolyno sienų ir pamatė Matangą, kuri klajojo prie vienuolyno sienos laukdama jo.
Ananda priėjo prie jos ir paklausė: Kodėl tu mane visur sekioji?
Matanga apsidžiaugė ir atsakė: Ar tu nesupranti? Kai pirmą kartą atsisukai į mane ir paprašei vandens, tavo žodžiai buvo tokie švelnūs ir mieli ir buvo pasakyti su tokia meile!
Buvau pasiruošusi tau duoti ne tik vandens, bet ir savo širdį, bet tu pabėgai nuo manęs.
Esame jauni ir gražūs.
Noriu, kad džiaugtumėmės gyvenimu kartu.
Juk mano meilė tau bus amžina.
Ananda sumišęs atsakė: Mano mokytojas Buda norėjo tave pamatyti.
Eime su manimi.
Leisk jam nuspręsti, kas tinka man ir tau.
Matanga, sukaupusi visą savo drąsą ir nugalėjusi baimę, nuėjo paskui Anandą.
Ar nori ištekėti už Anandos? – Buda paklausė merginos tiesiai.
Taip, – atsakė Matanga, palenkdama galvą.
Kai Buda paklausė Matangos, kas jai patinka Anandoje, ji pasakė, kad myli gražias jo akis, nosį, burną ir eiseną.
Buda atsakė: Tu nematei gražiausių Anandos bruožų, tokių kaip užuojauta, išmintis, idealų laikymasis ir troškimas palengvinti visų kenčiančių būtybių kančias.
Jei to nematei ir neįvertinai tai Anandoje, tuomet trokšti tik jį gauti sau.
Bet Ananda yra kaip saulė.
Tu negali paslėpti jo saulės šviesos.
Ananda nebus gražus, jei jam bus atimta laisvė ir užuojauta.
Vienintelis būdas mylėti Anandą – tapti panašiu į jį ir daryti tai, ką daro jis.
Po to Buda pasakė: Vyro ir moters santuokai reikalingas tėvų leidimas.
Ar gali paprašyti tėvų ateiti pas mane ir tai aptarti?
Matanga parėjo namo ir atidavė mamai laišką iš vienuolyno.
Po to ji grįžo, nusilenkė Budai ir kreipėsi į jį: – Buda, mano mama atėjo tave pašlovinti.
Buda paklausė Matangos motinos: Ar sutinkate, kad jūsų dukra pirmiausia taps vienuole ir tik tada ištekės už Anandos?
Matangos mama sutiko: Viskas gerai. Būčiau labai laiminga dėl šios santuokos.
Buda pasakė: Dabar eik namo. Tavo dukra liks su mumis.
Po jos išvykimo Buda pasakė Matangai:
Norėdama ištekėti Anandos, turi tapti vienuole ir stropiai praktikuoti.
Kai tavo praktika pasieks Anandos praktikos lygį, aš atliksiu jums vestuvių ceremoniją.
Matanga laimingai sutiko su šia sąlyga, nusiskuto galvą ir apsivilko vienuoliškus drabužius.
Ji kasdien nuoširdžiai klausėsi Budos mokymų ir uoliai praktikavo pagal Budos nurodymus.
Ji gyveno pagal vienuolijos bendruomenės taisykles.
Kasdien Matangos protas darėsi ramesnis.
Vieną dieną ji suprato, kad jos prisirišimas prie Anandos liko praeityje.
Matanga suprato, kaip penki žmogaus pojūčiai tampa kančios šaltiniu ir pamatė, kaip po jų pašalinimo protas tampa tyras, o gyvenimas prisipildo ramybės ir ramybės.
Galiausiai Matanga suprato, kad buvo apsėsta dėl Anandos.
Vieną dieną ji atėjo pas Budą, atsiklaupė prieš jį ir su ašaromis atgailavo: Didysis Buda, aš visiškai pabudau iš savo kvailų sapnų.
Aš nebesielgsiu kaip anksčiau.
Suprantu, kad mano praktika galėjo pranokti vienuolio Anandos pasiekimus.
Esu jums labai dėkinga, kad mokote tokias neišmanėles būtybes kaip aš ir naudojate visokius tam triukus.
Buda, prašau, pasigailėk manęs ir leisk man atgailauti.
Nuo šiol ir amžinai tapsiu bhikšuni (vienuole) ir seksiu Budos pėdomis.
Buda patenkintas nusišypsojo ir atsakė: Labai gerai, Matanga!
Žinojau, kad tu suprasi Tiesą.
Tu labai protinga.
Nuo šiol aš daugiau dėl tavęs nesijaudinu.
Istorija apie Matangos prisirišimą prie Anandos ir jos kelionę nuo valstietės iki vienuolės sukėlė didelį budistų bendruomenės susidomėjimą ir šimtmečius tarnavo kaip pamokantis pavyzdys vienuoliams.
Anantara das išmintis:
Mūsų nelaimingų santuokų pagrindinė priežastis ir yra ne tarnystė antrai pusei, o noras pasitenkinti antrąją puse.
Kol norėsime tenkintis žmona ar vyru, mes visada kentėsime, nes kai žmogus negauna ko nori, jis visada kenčia.
Reikia suvokti kokia mūsų dar žema sąmonė ir kokį kelią reikia žmogui praeiti, kad jis pradėtų savo artimą tiesiog gerbti, kaip asmenybę, kaip Dievo dalelytę ir norėtų tai dalelytei tarnauti, o ne ją eksploatuoti.
Be dvasinės praktikos išsiugdyti tikrą meilę savo antrai pusei – neįmanoma, nes niekas savaime neateina.
Kiekvieną dieną, kaip geriame, valgome ir miegame, reikia užsiimti ir dvasinę praktika, kad pasikeistų mūsų požiūris ne tik į mūsų artimą, bet ir į visą pasaulį.
Pasaulis mums bus gražus tiek, kiek bus gražus mūsų vidus.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
