Ką žmogus turi praeiti, kad pakiltų iki žmogaus sąmonės?

Ką žmogus turi praeiti, kad pakiltų iki žmogaus sąmonės?

Vasario 22 diena

Ketvirtadienis

Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien publikuoju sero Vinstono Čerčilio žmogaus ir šuns sąmonės išsivystymo sulyginimą, kuris parodo, kiek mes turime dar praeiti savo gyvenime laiptelių, kad bent susirinktume šuns charakterio savybes.

Paskaitykite:

Jeigu Jūs galite pradėti savo dieną be kofeino;

Jeigu Jūs visada galite būti linksmi ir nekreipti dėmesio į skausmus;

Jeigu Jūs galite susilaikyti nuo skundų ir nevarginti žmonių savo problemomis;

Jeigu Jūs galite valgyti tą patį maistą kiekvieną dieną ir būti už tai dėkingi;

Jeigu Jūs sugebate suprasti savo mylimą žmogų, kai jis neturi Jums pakankamai laiko;

Jeigu Jūs galite nekreipti dėmesio į mylimo žmogaus kaltinimus, kai viskas klostosi ne dėl tavo kaltės;

Jeigu Jūs sugebate ramiai priimti kritiką;

Jeigu Jūs galite elgtis su savo vargšais draugas taip pat kaip su savo turtingais draugais;

Jeigu Jūs galite išsiversti be melo ir apgaulės;

Jeigu Jūs galite susidoroti su stresu be narkotikų;

Jeigu Jūs galite atsipalaiduoti negerdamas;

Jeigu Jūs galite užmigti be tablečių;

Jeigu Jūs galite nuoširdžiai pasakyti, kad neturi išankstinių nusistatymų prieš odos spalvą, religinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją ar politiką reiškia, kad jūs pasiekėte savo šuns išsivystymo lygį…

– Seras Vinstonas Čerčilis (1874-1965) – britų politikas, Didžiosios Britanijos premjeras, Nobelio literatūros premijos laureatas (1953).

Anantara das išmintis:

Žmogaus sąmonės evoliucija yra amžinas procesas.

Net turėdami žmogaus kūną, dažnai mes atsiliekame net nuo gyvūnų sąmonės išsivystymo lygio.

Žmonės gėdijasi ir jų egoizmas neleidžia pripažinti, kad gyvūnai dažnai būna kantresni, švelnesni, rūpestingesni, atsakingesni, meilesni, paprastesni ir geresni, negu patas žmogus.

Todėl šventraščiai sako, kad žmogus turi gimti dukart: vieną kartą jį pagimdo tėvai ir jis gyvena gyvuliškoje sąmonėje: pavalgyti, pamiegoti, apsisaugoti, pasidauginti ir antrą kartą žmogus gimsta žmogumi tik tada, kai į savo gyvenimą priima dvasinį mokytoją.

Todėl nesistebėkime, kai aplink tiek neteisybės ir kančių, nes visą tai sukuria žema žmonių sąmonė, nes aplink matome žmonių kūnus, bet su gyvuliška sąmone.

Kiekvienas iš mūsų gali atgimti antrą kartą, tik reikia to norėti…tik norėti…tik norėti..

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das