Ramybė mumyse!

Sausio 11 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien pasakojimas apie ramybę, kurios mums tikrai visiems trūksta.

Paskaitykite:

„Ramybė yra tavyje. Neieškokite jo išorėje“, taip sakė Buda

Vienas turtuolis sugalvojo savo namuose pasikabinti paveikslą, į kurį vien pasižiūrėjus galima būtų nusiraminti.

Jis visiems paskelbė, kad už „ramiausią“ paveikslą sumokės milijoną dolerių.

Sužinoję apie tai, įvairių šalių menininkai pradėjo siųsti jam savo darbus.

Peržiūrėjęs tūkstančius paveikslų, turtuolis išsirinko tik du, kurie jam atrodė labiausiai tikę.

Pirmasis paveikslas buvo šviesus, vaivorykštinis ir ramus.

Ant jo menininkas pavaizdavo absoliučiai idilišką peizažą: po vasaros saulės spinduliais ryškiai švietė krištolo skaidrumo mėlynas ežeras, aplink stovintys medžiai tiesė šakas į vandenį; Vandens paviršiuje rėžėsi didingos baltos gulbės, o horizonte matėsi kaimas ir pievoje besiganantys grakštūs arkliai.

Antras paveikslas kardinaliai skyrėsi nuo pirmojo.

Paveiksle buvo pavaizduotos uolos, kurių papėdėje siautė jūra.

Audros bangos buvo tokios aukštos, kad siekė skardžio vidurį.

Dangų dengė žemi, tamsiai pilki debesys, o skardžio viršūnėje matėsi bauginantys medžių siluetai, apšviesti žaibų.

Šio paveikslo buvo neįmanoma pavadinti ramiu.

Tačiau atidžiau pažvelgus galima buvo pamatyti iš uolos plyšio išaugusį nedidelį krūmelį.

Ant to krūmelio buvo susuktas mažas lizdelis, kurio viduje tupėjo mažas baltas paukštelis.

Tas paukštelis tupėjo ant kiaušinių ir laukė išsiritant jauniklių su išdidžia ir ramia išraiška, visiškai netrikdoma ją supančios beprotybės.

Kurį paveikslą pasirinko turtuolis?

Žinoma, antrąjį, nes jis spinduliavo ramybe daug stipriau nei pirmasis.

Juk tikroji ramybė pasireiškia ne tada, kai aplinkui viskas tylu ir ramu, o tada, kai, nepaisant visko, kas vyksta aplinkui, ir toliau išlieki ramus savyje.

Anantara das išmintis

Kol pas mus širdyje gyvena materialūs troškimai išlikti ramiu neįmanoma.

Kai mes pasikeičiame tiek, kad nebenorime tenkintis, o norime tik tarnauti ateina ramybė.

Kai mes pradedame suprasti, kad viskas kas mus supa priklauso Dievui, tada irgi ateina ramybė.

Kai mes pajaučiame, kad nieko be Dievo valios aplink mus nevyksta, tada irgi ateina ramybė.

Kai mes pradedame priimti visus žmones ir visas situacijas, kaip Dievo valią, tada irgi ateina ramybė.

Kai mes viską aukojame Dievui, tada irgi ateina ramybė.

Ramybės neįmanoma nusipirkti už pinigus ir rasti kokioje nors ligoninėje, vaistinėje ar kitoje šalyje, ji visada randasi mumyse, tik mes nežinome, kaip ją pasiekti.

Ramybė – tai ženklas, kad mes teisingai gyvename.

Būkite ramūs kiekvieną akimirką, nes tikroji ramybė ir yra žmogaus laimė.

Su meile !

Jūsų tarnas

Anantara das