Sausio 12 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie mus supančių žmonių įtaką mūsų gyvenimui, mūsų laimei.
Paskaitykite:
Savo gyvenime mes sutinkame žmonių, kurie tiesiogine prasme yra pripildyti šviesos ir apšviečia viską aplinkui, ir tų, kurie „šviečia atvirkščiai“ – apakina mus savo toksiškumu.
Nuostabiausia, kad šios toksiškos „lempos“ pasirodo būtent tuo momentu, kai esame laimingi ir norime „apkabinti visą pasaulį“ – pasidalinti savo džiaugsmu su visais.
Ispanų filosofas, Migelis de Unamuno y Jugo yra pasakęs – „Pavydas yra tūkstantį kartų blogesnis už alkį, nes tai yra dvasinis alkis“.
Šviesa ir tamsa yra žmogaus prigimties dalis.
Vienų žmonių sieloje yra šviesa, kitų – tamsa, tai yra ten viduje randasi pavydas ir pyktis.
Problema ta, kad mes turime bendrauti su tais „tamsos nešėjais“, ir, deja, jie nuodija mūsų „šviesą“.
Reikalas tas, kad kai kuriems žmonėms reikia atimti jūsų šviesą, kad jie jaustųsi geriau.
Juk jų sieloje gyvena tik blogis, o jų venomis teka ne kraujas, o pavydas.
Bet jei žmogus negali priimti mūsų laimės, tai ką mes veikiame šalia jo?
Užgesinti šviesą labai paprasta, tačiau ar galima bus vėl ją uždegti, niekas jums negarantuos.
Ir kuo ilgiau būsite šalia toksiškų žmonių, tuo sunkiau grįžti prie senojo savęs.
Kai esame laimingi savo sieloje, skubame tuo dalytis su tais, kuriuos gerai pažįstame.
Tai visiškai normali reakcija: norisi papasakoti kitiems, kad mes tai radome – mūsų mažą laimę Žemėje.
Kiekvienas tai daro skirtingai.
Kažkas dalijasi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, kažkas skambina ir pasakoja paskutines naujienas, kiti rašo poeziją.
Būdų daug, bet esmė ta pati – norime su kuo nors pasidalinti savo džiaugsmu, kad ir tas žmogus sieloje jaustųsi laimingesnis.
Ir tokiomis akimirkomis užkliūti už nepatenkintų žvilgsnių ir pavydaus švogždimo – yra blogiausias dalykas kas tik gali nutikti mūsų gyvenime.
Tokiais atvejais džiaugsmas atimamas akimirksniu.
Vien pašnekovo veido išraiškos (ar intonacijos) pakanka suprasti: mūsų džiaugsmas kažkieno gerklėje.
Juk mes tikimės šypsenos, džiugaus juoko ir džiaugsmo: „O, tai tiesiog fantastiška! Sveikinu, bičiuli!”
Tačiau mūsų šviesą pasitinka neperžengiama tamsa.
Ir šviesa ima blėsti…
Tarsi kas skrisdamas būtų nukirpęs sparnus.
Emocijos silpsta, džiaugsmas kažkur dingsta…
Jei tai pasikartos su jūsų draugu ar mylimu žmogumi, laikas pagalvoti, ką iš tikrųjų darote kartu.
Laimė tikrai užkrečiama dalykas, bet tik su tais, kurie taip pat švyti iš vidaus.
„Tamsos žmonėms“ kažkieno džiaugsmas sukelia diskomfortą ir agresiją.
Tik nemanyk, kad viskas apie tave!
Nieko asmeniško!
Jų nesveika reakcija yra atsiradusi pas juos tik dėl jų psichologinių traumų ir kompleksų.
Jūsų šviesa turėtų šviesti ir apšviesti šį pasaulį gerumu ir džiaugsmu.
Ir žmonės, gyvenantys tamsoje, neturėtų tam sutrukdyti.
Pasitraukite nuo tamsos ir gyvenkite laimingai.
Anantara das išmintis
Gyvename Kali amžiuje, kai tikrai daug pavydo, melo, pykčio, keršto, gobšumo, apkalbų ir daug kitos nešvaros ir dažnai bet koks mūsų, kad ir materialus laimėjimas ir džiaugsmas daugeliui žmonių yra lyg nokautas.
Savo laimėjimais geriausiai dalintis su tikrais savo draugais, kurie tikrai džiaugsis ir iš visos širdies mus sveikins.
Kai savo laimėjimais dalijamės su visu pasauliu visada į mūsų širdį bus paleistos kritikos, nepasitikėjimo, abejonių, pavydo ir pykčio strėlės.
Taip bus visada ir tai reikia žinoti.
Todėl norint išvengti „mūšio“ reikia suvokti su kuo bendrauti, su kuo kartu valgyti, ką pasikviesti į namus ir pas ką eiti į svečius, kam atverti savo širdį ir nuo ko tiesiog pabėgti, nes mes ne visada esame stiprūs ir drąsūs.
Ir net patyrus užpuolimą, paniekinimą, abejingumą, patyčias, nesupratimą, nepriėmimą, reikia žinoti, kad kažkas Jus tikrai myli, supranta, supras, priims ir palaikys ir todėl reikia atsistoti ir toliau laimingai gyventi savo, o ne kitų gyvenimą.
Su meile !
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
