Lapkričio 9 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istoriją apie mūsų klajones ieškant laimės.
Paskaitykite:
Visas tavo gyvenimas įrodo, kad bet koks išsipildęs troškimas nuvilia.
Istorija žino vieną gerą sufijų pasakojimą.
Paklausykite:
Kartą vienas imperatorius išėjo iš savo rūmų rytiniam pasivaikščiojimui.
Eidamas takeliu jis sutiko elgetą.
Jis paklausė elgetos, kuo jis, kaip karalius gali jam padėti?
Elgeta nusijuokė ir pasakė: „Jūs klausiate manes taip, lyg galėtumte įvykdyti mano norą!
Karalius įsižeidė ir pasakė: „Žinoma, kad aš galiu išpildyti tavo norą. Tiesiog sakyk, ko tu nori“.
Elgeta pasakė: „Pagalvok du kartus prieš ką nors pažadėdamas“.
Elgeta, žinoma, nebuvo paprastas elgeta.
Ankstesniame gyvenime jis buvo imperatoriaus dvasinis mokytojas.
Ir jis pažadėjo imperatoriui, kad ateis ir pabandys jį pažadinti kitame gyvenime.
„Tu pragyvenai šį gyvenimą neteisingai, bet aš grįšiu dar kartą“.
Bet karalius viską visiškai pamiršo.
Kas iš mūsų prisimena praeitus gyvenimus?
Tačiau karalius tvirtino: „Galiu išpildyti visus jūsų norus, nes esu labai galingas imperatorius.
Kaip manai, kokio tavo noro negalėsiu išpildyti?
Elgeta atsakė:
Tai labai paprastas noras.
Ar matote šį dubenį su kuriuo aš renku aukas?
Ar galite tą dubenį užpildyti monetomis?
Imperatorius atsakė: Žinoma, kad galiu.
Imperatorius pakvietė savo vizirį (ministrą) ir liepė pripildyti dubenį pinigų.
Viziris atnešė pinigus ir įdėjo juos į dubenį, bet tie pinigai ten pradingo.
Tada atnešė daugiau pinigų ir vėl pripylė jais dubenį, bet vos tik pripildė dubenį, pinigai dingo ir išmaldos dubuo vėl tapo tuščias.
Aplink susirinko daug žmonių.
Apie tai pamažu sužinojo visa sostinė.
Susirinko didžiulė minia žmonių ir imperatoriaus prestižas galėjo susvyruoti.
Savo viziriams jis pasakė: „Net jei prarasiu visą savo karalystę, esu tam pasiruošęs, bet negaliu pralaimėti šiam elgetai!
Deimantai, perlai, smaragdai ir kiti brangakmeniai – visi jo lobiai buvo sumesti į dubenį.
Šis dubuo atrodė be dugno.
Kad ir ką jie įdėdavo į dubenį, viskas iš karto išnykdavo.
Atėjo vakaras.
Žmonės stovėjo visiškoje tyloje.
Karalius krito prie elgetos kojų ir prisipažino, kad jis pralaimėjo.
Atsisukęs į elgetą, jis tarė: „Tu laimėjai, bet prieš išeidamas patenkink mano smalsumą ir pasakyk, iš ko šis dubuo pagamintas?
Elgeta nusijuokė ir atsakė: Jis padarytas iš žmogaus proto.
Nėra čia jokios paslapties.
Šis dubuo tiesiog sukurtas iš žmogaus troškimų.
Šis supratimas keičia mūsų gyvenimą.
Pažvelkite į bet kurį norą – koks jo mechanizmas?
Iš pradžių apima jaudulys, didelis džiaugsmas.
Jautiesi pakylėtas.
O kai jau turi mašiną, jachtą, pinigų, namą, moterį… staiga vėl viskas tampa nereikšminga.
Kas nutiko?
Jūsų protas jį dematerializavo.
Buvai taip apsvaigęs nuo troškimo, kad pamiršai apie tuštumą viduje.
Norai išsipildė – ir malonumas slysta.
Ir vėl tuštuma ateina pas jus ir ji pasiruošusi visą tave praryti.
Ir vėl žmogui reikia sukurti naują troškimą, kad jis galėtų ištrūkti iš žiovaujančios bedugnės.
Taip žmogus ir gyvena šį gyvenimą, eidamas nuo vieno noro prie kito.
Taip jis visą gyvenimą ir lieka elgeta.
Visas jūsų gyvenimas tai vėl ir vėl įrodo – kiekvienas noras nuvilia.
Kai tikslas pasiekiamas, reikia naujo noro.
Vieną diena, kai suprasite, kad jūsų visų troškimų įvykdyti neįmanoma, gali tapti lūžio tašku jūsų gyvenime.
Kita kelionė yra kelionė Jūsų viduje.
Judėkite viduje, grįžkite namo.
Išmintis:
Šventraščiai sako, kad kai mes paliekame dvasiniame danguje Dievą ir ateiname gyventi čia į materialųjį pasaulį, mes niekada čia nesurasime tikros laimės, kol nesugrįšime atgal į dvasinį pasaulį.
Bet mes per daugybę gimimų ir mirčių užmirštame savo tikruosius namus ir kiekvieną dieną, gyvenimas po gyvenimo ieškome čia laimės ir niekada jos nerandame.
Iš tikrųjų laimė yra atkurti amžinus santykius su Aukščiausiuoju, nes tik jis gali sugražinti tą tikrąją palaimos būseną, kurią kažkada turėjome ir nutraukti tas beprasmes laimės paieškas, dėl kurios mes atiduodame visą savo gyvenimą sunkiai dirbdami, kariaudami, nevalgydami, nemiegodami, pykdami, nusižudydami, tikiedamiesi ir nusivildami.
Todėl turime transformuoti ne kūną – o savo sąmonę, pakeisti ne namo sienas – o savo vidų, užsiimti ne nauja veikla – o nuraminti savo protą, ne išvažiuoti kažkur – o sustoti, ne skirtis – o apsijungti, ne pabėgti – o apkabinti, ne atsižadėti – o panaudoti, ne atstumti – o tarnauti.
Visa laimė – tik mūsų, o ne kitų rankose.
Būkite laimingi!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
