Visų Šventųjų diena

Lapkričio 1 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien noriu pasidalinti mintimis apie Visų šventųjų dieną, kuri kaip tik ir šiandien švenčiama.

Jūs turbūt žinote, kad Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV – VII a. pradžioje.

Taigi ši diena krikščioniškajame pasaulyje jau minima virš tūkstančio metų.

Šventuosius mini, juos garbina, prisimena, jais tiki ir jais seka visas pasaulis ir visos religijos.

Kas yra iš vis šventas žmogus?

Šventasis – tai žmogus, kuris visiškai atsidavė Dievui.

Ką reiškia atsidavė Dievui?

Atsakymas:

Atsidavė Dievui – reiškia, kad tokio žmogaus gyvenimo tikslas yra noras visais įmanomais būdais patenkinti Dievą.

Šventasis – tai žmogus, kuris kiekvieną akimirką galvoja apie Dievą, kalba apie Jį ir gyvena dėl Jo.

Šventieji reikalingi mums kaip įkvepėjai, kaip pavyzdys, kaip reikia teisingai gyventi, kaip reikia atsiduoti Dievui ir Jam tarnauti.

Gilindamiesi į šventųjų gyvenimą, mes galime gauti iš jų pamokymus ir palaiminimus.

Priimdami šventųjų vardus mes galime išugdyti savyje tokias pat charakterio savybes, kaip ir jie, nepriklausomai ar mes juos matėme gyvus ar ne.

Visas šis pasaulis tik ir laikosi dėka šventų asmenybių maldų ir švarumo, ir jų atsidavimo Dievui dėka.

Tik šventieji mus ir tegali parvesti atgal namo pas Dievą į dvasinį pasaulį, po šio mūsų žemiško gyvenimo.

Patys mes niekada negrįžtume į dvasinį pasaulį, jeigu nebūtų šventų asmenybių, kurie yra visiškai atsidavę Viešpačiui.

Reikia suvokti, kad geras žmogus, dar nėra šventasis.

Pagrindinė švento žmogaus savybė – visiška pasiaukojimo atsidavimo tarnystė Dievui.

Šventasis niekada nesakys, kad jis šventas.

Šventam žmogui šventojo vardą suteikia kiti žmonės matydami jo atsidavimą Dievui.

Jeigu kažkas sako, kad jis šventas žmogus, tai toks žmogus tik melagis ir nieko daugiau.

Švento žmogaus savybes aprašo šventraščiai.

Tarkim Bhagavad Gita iš paties Dievo lūpų perteikia tokias švento žmogaus savybes:

Bebaimiškumas
Būties apvalymas
Dvasinio žinojimo gilinimas
Labdaringumas
Savitvarda
Aukų atnašavimas
Vedų studijavimas (Šventų raštų)
Asketiškumas
Paprastumas
Prievartos nenaudojimas
Teisingumas
Pykčio neturėjimas
Atsižadėjimas
Ramumas
Nenoras ieškoti kitų ydų
Užuojauta visoms gyvoms esybėms
Godumo nebuvimas
Geraširdiškumas
Kuklumas
Nepalaužiamas ryžtas
Energingumas
Atlaidumas
Dvasios stiprybė
Švara
Pavydo bei šlovės siekimo neturėjimas

Štai maždaug dabar galėsite įsivaizduoti, kokias savybes turi išsiugdyti šventas žmogus.

Tokias savybes mes turime išsiugdyti kiekvienas, nes tik su tokiomis savybėmis žmogų įleidžia į Dievo karalystę.

Jeigu mes neturime tokių charakterio savybių, mums reikia gyvenimas po gyvenimo gimti, sirgti, senti ir mirti.

Todėl šventas žmogus, tai asmenybė, kuri pakeitė save, transformavo savo sąmonę iš egoizmo į amžiną norą tarnauti Dievui.

Todėl šiandien galime padėkoti visiems šventiesiems, kurie paskyrė savo gyvenimą Dievui ir paprašyti jų palaiminimų, kad ir mes galėtume pasikeisti taip, kad pamiltume Dievą ir pradėtume Jam tarnauti.

Jūsų tarnas

Anantara das