Dienoraštis
Gegužės 27 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien noriu pasidalinti viena pamokančia istorija!
Paskaitykite:
Mūsų gyvenimo užmokęstis!
Mielieji,
Gyvenimas per trumpas, kad jį skirtumėte reikalams ar darbui, kuris jums nepatinka, bėgtumėte paskui pinigus, kurie po mirties jums nebebus reikalingi.
Prieš senolę juodu apsiaustu su dalgiu visi lygūs: ir vargšas, ir turtingas.
Sveikatos ir nemirtingumo negalima nusipirkti už jokius pinigus.
Šie 3 pomirtiniai sultono palinkėjimai išmokys pažvelgti į gyvenimą naujai.
Kai sultono Suleimano Didžiojo (dešimtasis Osmanų imperijos sultonas, valdęs 1520–1566) gyvenimas artėjo prie saulėlydžio, jis pasikvietė savo vyriausiąjį kariuomenės vadą ir įsakė jam įvykdyti 3 pomirtinius troškimus:
1) Valdovas savo testamentu nurodė, kad jo karstą (Tabutą), neštų geriausi to meto Osmanų imperijos gydytojai.
2) Antrasis jo troškimas buvo, kad kai jie neš jo karstą (Tabutą), tarnai tame kelyje mėtytų auksines monetas ir brangakmenius.
3) O taip pat sultonas norėjo, kad jo rankos išlįstų iš karsto (Tabuto) ir būtų matomos visiems.
Kariuomenės vadas nuo to ką išgirdo iš sultono, apstulbo ir išsigando.
Jis paklausė sultono kokia priežastis visų jo pageidavimų?
Ir tada Suleimanas Didysis tarė:
– Tegul geriausi gydytojai pakelia mano karstą (Tabutą) ir tegul visi mato, kad net geriausi gydytojai yra bejėgiai mirties akivaizdoje.
– Išmėtykite auksą, kurį aš sukaupiau per savo valdymą, tegul visi mato, kad šiame gyvenime įgyti turtai po mirties ir pasilieka šiame pasaulyje.
– Tegul visi mato mano rankas ir sužino paprastą tiesą: net viso pasaulio karalius – sultonas Suleimanas Didysis – palieka šį gyvenimą tuščiomis rankomis.
Išmintis:
Mes turime suprasti, kad nei turtai, nei pareigos, nei sveikata, nei nuopelnai su siela po mirties niekur nekeliauja.
Siela su savimi pasiima tik savo gerų ir blogų – poelgių, žodžių ir minčių įspūdžius, kurie įsirašo į jos pasąmonę, tai yra lieka visiems laikams kol siela bus šiame materialiame pasaulyje.
Iš gerų ir blogų darbų visumos formuojasi naujas sielos materialus kūnas, visas tolimesnis jos likimas, ligos, planeta kurioje ji gyvens ir visa kita.
Todėl mes turime būti labai atsakingi už savo kasdienybės veiklą ir suprasti kokie esame dabar, tokie būsime ir ateityje, todėl viskas priklauso tik nuo mūsų pačių gyvenimo stiliaus.
Reikia suprasti, kad viskas praeina…
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
