Vėlinės

Vėlinės

Lapkričio 2 diena

Šeštadienis

Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji,

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien paskaitykime apie tai kas yra tos Vėlynės?

Paskaitykite:

Šiandien Vėlinės arba mirusiųjų diena.

Šiandien yra galimybė per darbų gausą ir užimtumą, nors kartą metuose prisiminti ir pasimelsti už savo išėjusius artimuosius.

Lietuvių tradicijose Vėle vadinama mirusio žmogaus esybė.

Žinoma tai galima vaidinti ir Vėle, tačiau reikia iš tikro suprasti kas gi yra ta Vėlė?

Vėlė visame pasaulyje ir transcendentiniuose raštuose turi kitą pavadinimą. Ji vadinama siela.

Taigi kas yra Vėlė arba Siela?

Vėlė, toliau ją vadinsiu siela yra individuali dvasinė esybė.

Siela – tai aš, dvasinis atomas, kuris gyvena kūne ir jame palaiko gyvybę,  tačiau dėl nežinojimo – neišmanymo, mes save laikome kūnais.

Kūnas, kaip ir drabužis pasensta ir numiršta, o mes – sielos, išliekame po mirties toliau.

Mūsų individualybė yra išsaugoma ir mes toliau vėl kažkur gimstame, kad toliau mokytumėmės mylėti.

Taigi šiandien mums reikėtų prisiminti savo tėvelius, senelius, prosenelius, brolius, seseris, vaikus, pusbrolius, pažystamus, kaimynus ir už juos pasimelsti.

Nei „gyvos gėlės“, nei plastmasinės gėlės, nei žvakės, kurias mes degsime šiandien ant kapų, mūsų išėjusiems artimiesiems, jų sieloms jokios naudos absoliučiai neduoda.

Tai tas pats, kaip savo šuniui duotume plastmasinį kaulą. Argi jis jį galėtų valgyti ir pasisotinti nuo alkio? Žinoma, kad tai būtų absurdas. Taigi absurdas yra mūsų artimiesiems uždegti žvakę ar nunešti ant kapo gėlių.

Sielai reikia tik maldų ir daugiau nieko.

Argi sunku pasimelsti?

Tikriausiai nesunku, tačiau mes nebemokame melstis ir nebežinome kodėl tai reikia daryti.

Mes neturime supratimo apie pomirtinį gyvenimą, reinkarnaciją, karmą ir todėl mūsų dabartinis sąmonės lygmuo mums duoda supratimą tik keliauti iš kapinių į kapines, uždegti žvakeles ir padėti gėlių.

Vedų mokslas, bet kuriam žmogui gali suteikti nemokamų žinių, kaip reikia teisingai gyventi, ką veikti šiame gyvenime, kaip teisingai „numirti“, teisingai vėl atgimti, kaip melstis ir kaip padėti savo artimiesiems, kurių jau nebėra mūsų tarpe.

Skaitykite mielieji Vedas, klausykitės paskaitų ir gyvenkite be baimės visą likusį gyvenimą.

O šiandien melskimės, melskimės, melskimės už visus mūsų išėjusius artimuosius.

Kiekvienas galime melstis savo širdies žodžiais arba savo tradicinėmis maldomis, kad Viešpats atleistų jiems nuodėmes ir suteiktų galimybę dar kartą gimti žmonėmis ir vėl iš naujo mokytis atsidavimo tarnystės Dievui.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Mielieji,

šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.

Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.

Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.

Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.

Kur galite paaukoti:

DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ

LT457044060008280954

arba per PayPal

https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS

Jūsų tarnas

Anantara das