Balandžio 12 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Tema: Mūsų namai!
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien toks pasakojimas.
Paskaitykite:
Viename mieste gyveno statybos inžinierius.
Visą gyvenimą jis statė namus, bet paseno ir nusprendė išeiti į pensiją.
– Aš išeinu, – pasakė jis darbdaviui. – Aš išeinu į pensiją. Prižiūrėsiu savo anūkus su žmona.
Savininkas gailėjosi, kad reikia išsiskirti su šiuo žmogumi, ir jis tarė:
– Klausyk, padarykime taip – pastatyk paskutinį namą ir aš tada tave išleisiu į pensiją.
Aš tave išleisiu su geru atlygiu!
Statybos inžinierius su tokiu pasiūlymu sutiko.
Pagal naują projektą jam reikėjo pastatyti namą nedidelei šeimai.
Kai statybos inžinierius pradėjo šį projektą, tai kaip ir būna statybose prasidėjo visokiausi darbai: derinimai, medžiagų paieškos, patikrinimai ir t.t.
Statybos inžinierius skubėjo statyti, nes save jau matė kaip ir išėjusį į pensiją.
Jis kažko nebaigė, kažką supaprastino, pirko pigias medžiagas, nes jas buvo galima greičiau pristatyti ir t.t.
Jis pats jautė, kad dirba ne geriausiai, bet teisinosi, kad tai jo karjeros pabaiga.
Baigęs statyti, jis paskambino savininkui.
Savininkas apžiūrėjo tą pastatytą namą ir tarė:
– Žinai, bet čia tavo namas!
– Štai pasiimk raktus ir persikelk. Visi dokumentai jau sutvarkyti. Tai firmos dovana tau už ilgalaikį darbą.
Tai, ką patyrė savo širdyje statybos inžinierius, žinojo tik jis vienas!
Jis stovėjo raudonas iš gėdos, o aplinkiniai plojo rankomis, sveikino su įkurtuvėmis ir manė, kad jis raudonuoja iš drovumo, o jis – iš gėdos dėl savo aplaidumo.
Jis žinojo, kad visos klaidos ir trūkumai dabar yra jo problemos, ir visi aplinkiniai manė, kad jis gėdijasi dėl brangios dovanos.
Ir dabar jis turėjo gyventi vieninteliame name, kurį pastatė blogai …
Išmintis:
Mes visi esame savo gyvenimo statybos inžinieriai.
Ką darome kiekvieną dieną, valandą ar minutę yra labai svarbu.
Mes kiekvieną dieną statome ne tik šį gyvenimą, bet kuriame jau net sekančio gyvenimo kūną.
Ir kiekvieną naują dieną mes įsikraustome į naujus namus – situacijas, kurias statėme vakar, prieš mėnesį, prieš metus ar praėjusiose gyvenimuose.
Mes statome savo gyvenimo namus visą amžinybę, todėl tai statybai atiduokime visą save, nes paskui tuose namuose reikės gyventi tik mums.
Namus mes statome iš statybinių medžiagų: meilės, kantrybės, atlaidumo, aukojimo, švelnumo, paprastumo, kuklumo ir dar daugybės kitų medžiagų.
Tegul amžinai Jūsų namai būna patys gražiausi.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
