Atsižadėjimas

Dienoraštis

Sausio 16 diena
Pirmadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien skiriu Jums tokią pamokančią istoriją.

Paskaitykite.

Atsižadėjimas

Tai nutiko prieš du su pusę tūkstančio metų, Budos laikais.

Vieno valstiečio kūdroje sužydėjo balti lotosai.

Įprastai tuo metu gėlės dar nežydėdavo.

Valstietis labai apsidžiaugė tokia laime, kad pražydo taip anksti lotosai ir nusprendė pelningai juos parduoti.

Valstietis žinojo, kad ryte pro jų kaimą pas Budą važiuos labai turtingas žmogus ir jis nusprendė pasiūlyti tuos puikius lotosus jam.

Ryte, kai jis pasiūlė tuos lotosus tam turtingam žmogui, pastarasis labai tuo apsidžiaugė, nors kaina buvo pakankamai aukšta.

Tačiau tuo metu pro šalį pas Budą važiavo gretimos provincijos valdovas.

Pamatęs tuos lotosus jis pradėjo šaukti:
– Palauk, neparduok jų, aš tau duosiu dvigubai daugiau.

Rankose laikydamas tuos lotosus valdovas priėjo prie Budos.

Buda pasižiūrėjo į jį, į gėles ir tarė:

– Mesk juos!

Valdovas pagalvojo, kad negerai paduoti gėles kaire ranka ir jas paėmęs į dešinę ranką, ištiesė Budai, jausdamasis kaltu už nesusipratimą.

Buda pradėjo juoktis ir tarė:

Mesk tai!

Ir valdovas numetė gėles ant žemės.

Bet kodėl reikėjo jas mesti? – pagalvojo jis.

Ir kai abi jo rankos buvo laisvos, Buda vėl pradėjo juoktis ir vėl pasakė:

– Mesk tai!

Dabar jau nebebuvo ką mesti, todėl valdovas pasižiūrėjo į šonus galvodamas ką dabar jis turi mesti?

Ananda Budos vyriausias mokinys tarė:

Buda sakydamas mesk tai, nesakė, kad reikia mesti gėles.

Ant žemės turėjo nukristi tas, kas atnešė tas gėles.

Juk jeigu numeti gėles ant žemės, tai žmogaus viduje jokie pokyčiai nevyksta.

Tau reikia ant žemės mesti tą, kuris atnešė tas gėles.

Valdovas suprato ir atsiklaupė prie Budos kojų pėdų.

Po šio įvykio valdovas daugiau į savo karalystę ir rūmus, nebegrįžo.

Po kurio laiko pas buvusį valdovą atvyko vyriausias ministras ir pradėjo jį atkalbinėti nuo tokio poelgio:

– Ką tu darai? Net, jeigu tu nori atsižadėti šį pasaulį, kam tu skubi? Pagalvok kažkiek. Juk yra tavo žmona, tavo vaikai, tavo reikalai ir visa tavo karalystė…
Valdovas atsakė:

– Jeigu žmogus supranta gyvenimo prasmę, tai pokyčiai įvyksta iš karto.
– Jeigu žmogus nori save apgauti, tai jis sako: – Rytoj aš išspręsiu, aš tai padarysiu rytoj, bet ne šiandien.

Išmintis:

Mūsų protas mus niekada nepaleis į laisvę.

Todėl virš proto kiekvieną akimirką turi vyrauti intelektas.

Protas nori kiekvieną akimirką tenkintis ir jis užmiršta žmogaus gyvenimo svarbiausią tikslą – pažinti save.

Intelektas pas žmogų beveik per visą gyvenimą neprabunda, jis miega arba net degraduoja, nes viską nustelbia protas.

Dėl to žmonėms yra skirtos maldos, mantros ir visas dvasinis kelias, kad žmogus iškiltų virš proto ir tas protas jo taip nekankintų.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das