Dienoraštis
Gegužės 21 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien noriu pasidalinti viena pamokančia istorija!
Paskaitykite:
Dabar, dabar, dabar….
Viename kaime gyveno arogantiška ir išdidi moteris.
Ji buvo girdėjusi apie tai, kad didžiausia laimė – tai nušvitimas ir tuo tikslu ji klausinėjo visų sutiktų dvasinių autoritetų, kaip tai pasiekti?
Jai buvo pasakyta:
– Jeigu užlipsi į šalia prie kaimo stūksančio labai aukšto kalno viršukalnę, ten rasi urvą. Jame sėdi išmintinga sena moteris. Ji tau viską paaiškins.
Moteris įveikė didelius išbandymus ir pagaliau rado urvą.
Ten ji rado sėdinčią labai malonią ir labai dvasingai atrodančią senolę baltais drabužiais nuo kurios sklido kerinti šypsena.
Apimta baimės ir pagarbos, moteris parpuolė prie senolės kojų ir pasakė:
-Noriu pasiekti nušvitimą. Parodyk man, kaip tai padaryti.
Išmintinga senutė pažvelgė į ją ir maloniai paklausė: – Ar tikrai norite pasiekti nušvitimą?
Moteris atsakė:
– Žinoma, esu tikra, kad tikrai noriu.
Tada besišypsanti senolė virto demonu su didžiule lazda rankoje ir vijosi paskui moterį sakydama:
– Dabar! Dabar! Dabar!
Taip iki gyvenimo pabaigos moteris bėgo nuo demono, kuris kartojo:
– Dabar!
„Dabar“ yra raktas į laimę!
Sąmoningumas moko mus būti budriems ir gyviems, visiškai smalsiems dabar.
Iškvėpimas yra dabar, įkvėpimas yra dabar, pabudimas iš mūsų fantazijų yra dabar ir net pačios fantazijos yra dabar.
Kuo daugiau išmoksite gyventi – dabar, tuo labiau suprasite, kad visada stovite šventojo rato centre.
Nesvarbu, ar valote dantis, gaminate maistą ar dulkes, tai nėra smulkmena.
Kad ir ką darytumėte, darykite tai dabar.
Išmintis:
Iš tikro gyvenimas turi tekėti sąvokoje – Dabar.
Tačiau beveik visi žmonės gyvena tik ateities svajonėmis, kurios jeigu ir išsipildo, vis tiek neatneša žmogui jokios laimės, nes žmogus savo galvoje turi jau naujų svajonių.
Ir taip kiekvieną dieną žmogus svajodamas apie ateitį, pameta savo gyvenimo kasdienybę, nes gyvena tik ateitimi ir nemato, kad yra šiandien, šiandien, šiandien.
Todėl iš tikro reikia išmokti džiaugtis net tomis akimirkomis, kai valome dantis, plauname indus, skalbiame rūbus, einame miegoti, matome sniegą, ar slepiamės nuo lietaus.
Tik suvokimas, kad reikia išmokti gyventi čia ir dabar, suteiks galimybę turėti rytojų ir pragyventi rytoj taip pat pilnai, kaip ir šiandien.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
