Rugsėjo 18 diena
Pirmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija.
Paskaitykite.
Daugelį metų žmonės suko galvą ir nesuprato, kodėl paukščiai skrenda pulke pleištu.
Tai tikrai nuostabu, nes gamta sugalvojo idealų būdą, leidžiantį paukščiams įveikti didžiulius atstumus neprarandant kurso.
Tyrimas atskleidė, kad kiekvienas paukštis, kuris plasnoja sparnais, tuo plasnojimu pakelia paukštį esantį už jo.
Taigi dėl pleišto formos visas paukščių pulkas padidina savo skrydžio greitį mažiausiai 71%, palyginti su greičiu, kurį kiekvienas paukštis gali pasiekti atskirai.
Tai žymiai sumažina paukščių skridimo krūvį ir todėl jie gali nuskristi didelius atstumus.
Pleišto formavimas užtikrina jėgos taupymą ir optimalią komandos sąveiką.
Pleišto priekyje visada yra lyderis, kuris yra stipriausias ir ištvermingiausias.
Sparnų plakimas sukuria galingas oro sroves, suteikiančias papildomą oro srautą iš paskos skrendantiems.
Antroji paukščių grandinė palengvina trečiosios darbą ir taip toliau iš eilės.
Jeigu kokia nors viena žąsis iškrenta iš bendro būrio ir pabando skristi viena, ji iškarto pajunta sunkumą ir pasipriešinimą.
Taigi ji grįžta į pulką, kad pasinaudotų priekyje skrendančių paukščių sukuriama keliamąją galia.
Patys seniausi ir silpniausi paukščiai visada skrenda pleišto gale, nes ten oro pasipriešinimas yra minimalus.
Užpakalyje skraidantys paukščiai tiesiogine prasme plūduriuoja oro bangose, kurias sukuria priekyje skrendantys.
Nuostabu ir tai, kad pleištu skraidantys paukščiai sugeba pasiekti 80 km/h greitį ir išlaikyti jį viso skrydžio metu.
Kai kurie mokslininkai mano, kad paukščiai skrenda pleištu (šiek tiek toliau nuo priekyje esančio), kad pamatytų visus pulke, o svarbiausia – lyderį.
Lyderiu, kaip taisyklė, visada tampa senas, bet vis dar stiprus paukštis, ne kartą skridęs tuo maršrutu ir tiksliai žinantis kelią.
Pleište visada yra keli tokie stiprūs ir seni paukščiai, ir jie visi skrenda šalia lyderio.
Kai tik lyderis pavargsta, jis atsitraukia ir skrenda į pleišto galą pailsėti, o lyderio vietą užima kitas.
Taip jie keičiasi per visą kelionę.
Įdomu tai, kad šauksmą, kurį girdime iš danguje skrendančio pleišto, skleidžia tik iš paskos skrendantys paukščiai.
Taip jie palaiko priekyje skrendančius paukščius ir skatina nemažinti greičio.
Dar vienas nuostabus faktas apie migruojančius paukščius.
Jei dėl kokių nors priežasčių vienas paukštis iš pulko negali tęsti savo kelionės, kiti du kartu su juo palieka pleištą.
Jie teikia pagalbą nusilpusiam paukščiui ir lieka šalia jo, kol jis pasveiks arba nugaiš.
Tada jie tęsia savo kelią, laukdami kito paukščių pulko pleišto.
Šis pamokantis mokslininkų pastebėjimas gali daug ko išmokyti žmones.
Argi gamta nėra ideali?
Išmintis:
Gamta iš tikro yra ideali, nes už Jos stovi Pats Dievas.
Jeigu jau paukščiai taip sugeba susitarti ir nesipykti būryje ir įveikti didžiausius sunkumus, tai kodėl mes žmonės, laikydami save protingiausiais, taip nesugyvename?
Jeigu mes pasižiūrėsime ir į kitas gyvų būtybių rūšis, mes ir ten rasime daug tobulumo ir bendradarbiavimo.
Pasižiūrėkime, kaip bendrauja tarpusavyje skruzdės, bitės, vilkai, drambliai, žuvys ir mes pamatysime tiesiog tokius stebuklus, kad mums norėsis net verkti dėl jų tarpusavio meilės vienas kitam.
Todėl stebėdami gamtą ir joje esančius įvairus Dievo vaikus, mes galime taip pat mokytis vienas kitą priimti ir vienas kitam tarnauti.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
