Rugsėjo 17 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Kaip svarbu tai suvokti laiku…
Kartą dvejus metus gyvenau be karšto vandens. Tiksliau – tekėjo virtuvėje, o vonioje vos varvėjo, tad nusiprausti buvo neįmanoma, tik buvo galima per maždaug keturiasdešimt minučių kantriai pripildyti vonią. Kadangi praustis kiekvienas šeimos narys norėjo ryte ir vakare, tai jie tam skirdavo pusantros valandos kasdien.
Aišku, kad pirmą kartą iškilus problemai, paprašiau vyro iškviesti santechniką, bet jis pasakė:
– „Seni vamzdžiai, nuomojamas butas, ko tu nori? Mes nesiruošiame daryti kapitalinio remonto ir daužyti plaktuku į sienas, ar ne? Geriau gyvenkime ir toliau, kaip gyvenome…
Ir mes pradėjome kažkaip taip gyventi. Nepamenu, kodėl, bet vieną dieną aš neišlaikiau ir sprogau. Aš staiga sukėliau bjaurų skandalą, po kurio buvo iškviestas santechnikas.
Meistras išėjo po penkių minučių, o aš pamaniau, kad viskas čia beviltiška. Bet, kai atsukau čiaupą, iš jo pasipylė galinga rudo vandens srovė.
Pasirodo, vamzdyje susikaupė rūdžių sankaupa ir prireikė poros smūgių plaktuku, kad tas vamzdis atsikimštų.
Ar Jūs suprantate? Dveji metai be karšto vandens – vienas skambutis ir keli judesiai.
Reikia pripažinti, kad taip yra dėl mūsų ypatingo aplaidumo, tačiau panašias istorijas matau stebėtinai dažnai.
Draugai dešimt metų gyveno nepatogiame, ankštame bute, kuriame visada trūkdavo vietos.
Jiems taip nepatiko ten gyventi, kad net jo remontuoti nenorėjo.
Galų gale jie pasidavė ir nusprendė kraustytis, nors labai mylėjo savo rajoną.
Jie pradėjo krautis daiktus ir aptiko daugybę savo senų daiktų:
– drabužius, kurie buvo kruopščiai sulankstyti ir sudėti lagaminuose ir kurie buvo padėti ant spintos;
– antresoles, užpildytas medžiagomis, skirtomis nesėkmingam remontui;
– lentynas, prikimštas neišpakuotų knygų dėžių ir Dievas žino, kokių smulkių šiukšlių – nuo nebaigtų rankdarbių iki suvenyrų iš senų kelionių;
– spinta su močiutės kilimu, sulankstoma lova ir sulūžusia skalbimo mašina.
– Paaiškėjo, kad namuose buvo daug tamsių kampelių, iš kurių jie šlavė dulkes, tačiau rimtai į juos nežiūrėjo ir nenagrinėjo kas ten sudėta.
– Jie staiga suprato, kad būtiniausi jų daiktai telpa į kelis maišus, ir tie aštuoniolika maišų su buvusiais paslėptais daiktais keliaus į sąvartyną.
Žinote, kai pas juos lankiausi, moteris verkė. Nes suprato: tuos dešimt metų ji galėjo gyventi daug patogiau ir tiesiog laimingiau.
Tačiau yra žmonių, kurie sugeba egzistuoti savo kūne tokiomis pačiomis sąlygomis.
Skauda galva, tačiau galvos skausmas nėra toks stiprus ir iš tų skausmingų dienų, mėnesių susideda visi metai ir žmonės tai ištveria ir prie to pripranta, kadangi migrena nėra išgydoma.
Ir tada žmogus, jeigu kreipiasi į gydytoją sužino, kad situacija yra pataisoma (ne, ne giljotina, o kažkokiais vaistais, išskyrus nuskausminamuosius). Ir sužino, kad taip ilgai kankintis nereikėjo.
Tas pats nutinka ir su psichologinėmis problemomis, kurios neišvengiamos, nes „pasaulis toks“, o tu ir pats netobulas.
Žmonės su psichologinėmis problemomis kovoja ilgus metus, kol atsiduria akligatvyje ir atranda, kad daug ką galima pakoreguoti ir pakoreguoti galima net iki visai padorios gyvenimo kokybės.
Šie du žodžiai – „gyvenimo kokybė“ – yra pagrindiniai.
Jie nėra susiję su tuo, kiek uždirbate ir kur atostogaujate.
Jie yra apie tai, kiek daug jūs turite ištverti dėl nežinojimo.
Su kuo tenka taikstytis, kaip dažnai sukandate dantis, užsimerkiate ir nesižvalgote, kol pasidaro šiek tiek lengviau.
Nesvarbu, ar išgyvenate fizinį skausmą, diskomfortą ar santykius, kuriuos dėl kokių nors priežasčių reikia išsaugoti.
Vieną dieną paaiškėja, kad tu ištveri daugiau nei išgyveni.
Ir tai nėra taip blogai, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad diskomfortas stebėtinai dažnai yra visiškai nereikalingas.
Tik trečią dieną Amerikoje, Žvitrioji Akis pastebėjo, kad kameroje nėra ketvirtos sienos.
Gerai, jei tai skaičiuojama mėnesiais, o ne dešimtimis metų.
Prašau, jus – patikrinkite sienų, kuriose esate beviltiškai užrakintas, tvirtumą.
Stumkite visas duris, kurios atrodo uždarytos.
Išbandykite neišsprendžiamas problemas ir neįmanomus uždavinius.
Ir daug baisesnis už ilgalaikes jūsų problemas ir pastangas jas išspręsti gali būti supratimas, kad dėl viso to nereikėjo kankintis.
Gali ateiti supratimas, kad galėjote džiaugtis dėl visko daug anksčiau, daug metų anksčiau, o ne tik dabar, kai pagaliau įveikei inerciją.
Ir visa ta liūdnoji ir sunkioji gyvenimo dalis galėjo būti visiškai kitokia, bet tu to nežinojai, ir dabar nieko nebegalima grąžinti atgal.
Išmintis:
Žmogui yra viskas įmanoma, nes žmogus yra Dievo dalelytė, kūrėjas.
Tačiau, kai žmogus nusirita iki neišmanymo, Jo sąmonei atrodo, kad tai pabaiga ir nėra iš tos situacijos jokios išeities.
Tačiau dedant pastangas, meldžiantis ir prašant visos Visatos pagalbos galima išlipti iš bet kokios duobės.
Nepasilikite duobėje, nesvarbu kokio gylio ji bebūtų, paprašykite kopėčių ir virvių, ir Jus tikrai ištrauks iš bet kokios duobės.
Šis pasaulis yra geresnis ir gražesnis negu mes iš tikro jį matome.
Žiūrėkite į šį pasaulį su meile širdyje ir Jus visą gyvenimą sups tik meilė.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
