Lapkričio 16 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien noriu pasidalinti Filis Šlosberg laišku vienam savo senam draugui.
Paskaitykite.
Štai šis laiškas:
Vieną dieną jauna „būtybė“ manęs paklausė, ką reiškia būti senam?
Aš šiek tiek sutrikau, nes nelaikau savęs sena.
Pamačiusi mano reakciją, „būtybė“ siaubingai susigėdo, bet pasakiau, kad klausimas įdomus, todėl man reikia pagalvoti apie tai ir paskui aš pateiksiu išvadas.
Aš nusprendžiau, kad senatvė yra gyvenimo dovana.
Šiandien galbūt pirmą kartą gyvenime tapau žmogumi, kuriuo visada norėjau būti.
Ne, mes, žinoma, nekalbame apie mano kūną!
Kartais šis kūnas priverčia mane nusivilti – raukšlės, maišeliai po akimis, dėmės ant odos, nukaręs užpakalis.
Mane dažnai šokiruoja sena moteris, kuri apsigyveno mano veidrodyje, bet tas jaudulys greitai praeina.
Niekada neiškeisčiau savo nuostabių draugų, savo nuostabaus gyvenimo, mylinčios šeimos į mažiau žilus plaukus ir į presuotą pilvą.
Senstant tapau sau malonesnė, mažiau kritiška.
Aš tapau sau draugu.
Nekaltinu savęs, kad suvalgau per daug sausainių, kad nepasikloju lovos, kad nusipirkau šį kvailą cementinį driežą, kurio man visiškai nereikia, bet kuris mano sodui jis suteikia tokį avangardinį atspalvį.
Turiu teisę persivalgyti, nepasikloti lovos ir būti ekstravagantiška.
Mačiau daug – per daug – brangių draugų, kurie per anksti paliko šį pasaulį, nesuprasdami ir nepatyrę senatvės suteikiamos didžiulės laisvės.
Kam koks reikalas, jei skaitau iki ketvirtos ryto ir miegu iki pietų?
Aš pati šoku su savimi, klausydamasis nuostabių penktojo dešimtmečio melodijų, o jei kartais norisi verkti dėl prarastos meilės, na, aš paverkiu.
Aš galiu pasivaikščioti paplūdimiu su maudymosi kostiumėliu, kuris vos išlaiko apkūnų kūną, jei norėsiu, aš šoksiu į vandenyno bangas, nepaisant gailių bikiniais apsirengusių jaunų būtybių žvilgsnių.
Jos taip pat pasens.
Kartais aš kažką užmirštu, tai tiesa.
Tačiau ne viską gyvenime verta prisiminti – bet prisiminsiu svarbius dalykus.
Žinoma, bėgant metams mano širdis buvo sudaužyta ne kartą.
Kaip gali nesuplyšti tavo širdis, kai netenki mylimo žmogaus, kenčia vaikas, net kai tavo mylimą šunį partrenkia mašina?
Tačiau sudaužytos širdys yra mūsų stiprybės, supratimo, užuojautos šaltinis.
Širdis, kuri niekada nebuvo sudaužyta, yra sterili ir tyra, ji niekada nepažins netobulumo džiaugsmo.
Likimas mane palaimino, leisdamas gyventi iki žilų plaukų, iki to laiko, kai mano jaunatviškas juokas amžinai buvo įspaustas giliomis vagomis veide.
Galų gale, kiek žmonių niekada nesijuokė, kiek išmirė, kol jų plaukai dar nepasidengė šerkšnu?
Galiu pasakyti „ne“ visiškai nuoširdžiai.
Galiu pasakyti ir „taip“ su absoliučiu nuoširdumu.
Senstant tampa lengviau būti nuoširdžiam.
Tau mažiau rūpi, ką apie tave galvoja kiti.
Jau daugiau neabejoju savimi.
Aš net užsitarnavau teisę klysti.
Taigi, atsakydama į tavo klausimą, apie senatvę, galiu pasakyti: man patinka būti senai.
Senatvė mane išlaisvino.
Man patinka žmogus, kuriuo tapau.
Aš negyvensiu amžinai, bet kol būsiu čia, negaišiu laiko nerimaujant dėl to, kas galėjo nutikti, bet neįvyko, nesijaudinsiu dėl to, kas dar gali nutikti.
Ir aš valgysiu saldumynus kas trečią Viešpaties dieną.
Išmintis:
Senatvė žmogų gąsdina tik tuo atveju, jeigu žmogus įsitikinęs, kad jis kūnas.
Jeigu žmogus bent kažkiek save realizavo, kad jis dvasinė būtybė – siela ir gyvena amžinai, tai senatvė tokios žmogaus gyvenime bus tik vienas iš savęs pažinimo etapų.
Žmogus turi būti išmintingas ir suprasti, kad gimimo, ligų, senatvės ir mirties etapus praeina visos šios Visatos gyvos būtybės.
Sensta net kalnai, upės, namai, medžiai, gyvūnai, keliai, miestai, kaimai ir net pati Žemė.
Senatvė šio materialaus pasaulio planas ir dalis.
Senatvė padeda susikaupti ir labiau pasiruošti amžinybei.
Senatvė padeda atsirišti nuo daugelio prisirišimų ir kančių.
Senatvė padeda suprasti šio materialaus pasaulio laikinumą.
Kuo labiau sensta kūnas, tuo labiau turi jaunėti vidus.
Nebijokite senatvės, nes tai labai laikina.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
