Iliuzija

Birželio 6 diena
Antradienis
Dvaraka, Vilnius

Tema: Iliuzija

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Paskaitykite šiandien pamokančią ir susimąstyti verčiančią istoriją:

Klerkas (Tarnautojas), išeidamas iš savo kabineto, pažvelgė į imperatoriaus rūmus su blizgančiais kupolais ir pagalvojo:
-Kaip gaila, kad negimiau karališkoje šeimoje, tada gyvenimas galėtų būti toks lengvas ir laimingas.

Ir nuėjo miesto centro link iš kur girdėjosi ritmingas plaktukų beldimas ir įvairūs šauksmai.

Jis pamatė, kaip darbininkai aikštėje statė naują pastatą.

Vienas iš jų pamatė tą klerką su savo popieriais ir pagalvojo:

– O kodėl aš nėjau mokytis, kaip sakė tėvas, dabar galėčiau dirbti lengvus darbus ir perrašyti tekstus visą dieną ir gyvenimas būtų toks lengvas ir laimingas.

O imperatorius tuo metu priėjo prie didžiulio šviesaus savo rūmų lango ir pažvelgė į aikštę.

Jis matė darbininkus, tarnautojus, pardavėjus, pirkėjus, vaikus ir suaugusiuosius ir pagalvojo, kaip tikriausiai gera visą dieną būti lauke šviežiame ore, dirbti fizinį darbą ar kam nors tarnauti, ar net būti gatvės benamiu arba iš vis nedirbti ir negalvoti apie politiką ir kitus sudėtingus klausimus.

– Koks paprastas šių paprastų žmonių gyvenimas“, – tarė jis vos girdimu balsu.

Išmintis:

Kvailystė ir iliuzija yra galvoti, kad kažkieno darbas geresnis, lengvesnis ar paprastesnis.

Kiekvienas iš mūsų gauna savo likimą, kuriame reikės nešti savo nelengvą kryžių.

Nei vienai gyvai būtybei šiame pasaulyje nėra lengva.

Kiekviena gyva būtybė patiria keturias kančias: gimimą, ligas, senatvę ir mirtį.

Todėl nemanykime, kad kaimynui, jeigu jis turi geresnę mašiną, didesnį namą ar užima aukštesnes pareigas yra lengviau.

Kiekvienas iš mūsų yra materialiame kalėjime ir kiekvienas individualiai atlieka savo bausmę.

Mes visi atliekame bausmę iki to momento, kol netransformuojame savo egoistiškos sąmonės į pasiaukojimo ir atsidavimo tarnystę Dievui.

Todėl čia sunku ir imperatoriui, ir milijardieriui, ir garsiam atlikėjui, ir dailininkui, ir vairuotojui, ir vargšui.

Geriau džiaukimės, kad mes turime žmogaus kūną ir galime suvokti gyvenimo prasmę ir per tą gyvenimą galime mokytis mylėti, kas ir yra svarbiausia žmogaus misiją visoje amžinybėje.

Su meile!
Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das