Kvailumas

Dienoraštis

Gegužės 13 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien tokia istorija, paskaitykite:

Kvailumas

Kartą vienas mokinys atėjo pas Dvasinį mokytoją ir paklausė:

– Mokytojau, kuo skiriasi protingas žmogus nuo kvailio?

Buvo ramus saulėtas rytas ir Mokytojas tuo metu gėrė arbatą.

Mokytojas buvo paniręs į apmąstymus apie amžinybės esmę.

Tačiau dėl mokinio klausimo jis padėjo į šalį puodelį su nebaigta gerti arbata, pasižiūrėjo į mokinį ir tarė:

– Einam su manim!

Mokytojas nusivedė mokinį prie vieno kalno ir parodė į jo šlaitą, kur neseniai buvo nedidelė griūtis, o kalno papėdėje valiojosi įvairaus dydžio akmenys.

Ir mokytojas liepė mokiniui visus tuos nuo kalno nukritusius akmenis sunešti atgal į kalno viršūnę.

Akmenų buvo daug ir mokinys juos tempė visą dieną, o Mokytojas sėdėjo medžio pavėsyje ir skaitė šventraščius.

Mokinys labai pavargo, bet iki saulėlydžio jis visus tuos akmenis sutempė į kalno viršūnę.

Baigęs tempti akmenis, mokinys priėjo prie Mokytojo, didžiuodamasis atliktu darbu, ir paklausė:

– Mokytojau ar dabar galiu sužinoti atsakymą į savo klausimą?

– Ne, – papurtė galvą Mokytojas, – tu dar nepasiruošęs.

– Kodėl turėjau neštis visus šiuos akmenis į tą kalno viršų? – sumurmėjo mokinys.

– Štai, – pakėlė rodomąjį pirštą į dangų Mokytojas ir tarė:

– Protingas žmogus būtų uždavęs šį klausimą prieš pradėdamas juos nešti.

Išmintis:

Daugybę darbų ir veiksmų mes darome net nesusimąstydami dėl ko darome.

Iš esmės net neklausiame savęs – kokia gyvenimo prasmė?

Iš esmės mes patys kiekvieną dieną tempiame daugybę akmenų į kažkokio kalno viršūnę ir kitą dieną tie akmenys būna vėl sukritę žemyn ir mes pradedame vėl viską iš naujo.

Taip iš esmės praeina visas žmogaus gyvenimas.

Ir ateina diena, kai mus pačius, kaip tuos akmenis kažkas išneša iš gyvenimo ir išmeta į nežinomybę, nors tam pasauliui mes paaukojome visą savo gyvenimą.

Prabuskime mielieji ir pagalvokime kokia iš tikro mūsų gyvenimo prasmė?

Dėl ko aš gyvenu? Dėl amžinybės ar dėl kapinių?

Su meile!

Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das